Mokslininkų teigimu, šis didžiulę burną turintis gyvis yra tolimiausias žinomas žmonių – ir daugybės kitų gyvūnų rūšių – protėvis. Jie centrinėje Kinijoje aptiko itin gerai išsilaikiusių Saccorhytus fosilijų, kurių amžius siekia 540 mln. metų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.
Tyrėjų teigimu, mikroskopinis gyvis yra primityviausias iki šiol rastas antriniaburnių (deuterostomia) atstovas, kurie laikomi daugelio rūšių protėviais, įskaitant stuburinius.
Saccorhytus yra maždaug milimetro dydžio ir, kaip manoma, gyveno jūros dugne, tarp smėlio smilčių.
Šis gyvis turėjo ploną, gan lanksčią odą bei raumenis. Mokslininkai daro prielaidą, kad jis judėjo sutraukinėdamas raumenis, raitydamasis. Įdomu tai, kad išangės jis neturėjo, o tai reiškia, kad jis tiek maitinosi, tiek tuštinosi per tą pačią angą.
Prie tyrimo prisidėjo mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Kinijos ir Vokietijos. Vienas tyrimo autorių, prof. Simonas Conway Morrisas iš Kembridžo universiteto, sakė: „Žiūrint plika akimi šios fosilijos atrodė kaip mažyčiai juodi taškeliai, tačiau pažvelgus pro mikroskopą jo sandaros detalumas buvo įspūdingas. Mes manome, kad šis ankstyvas antriniaburnis gali būti pradininkas, iš kurio radosi daugybė rūšių, įskaitant mus pačius. Visi antriniaburniai turėjo vieną bendrą protėvį ir mes manome, kad būtent į jį dabar žiūrime.“
Iki šiol mokslininkams buvo pavykę aptikti antriniaburnių, kurių amžius siekė 510–520 mln. metų, tačiau jie jau buvo pradėję diversifikuotis. Kadangi jie vieni nuo kitų smarkiai skyrėsi, mokslininkams buvo sunku nustatyti, kaip galėjo atrodyti ankstyvesnis, jų bendras protėvis.
Tyrimo autoriai nurodo, kad Saccorhytus kūnas buvo simetriškas – tai būdinga ir daugeliui jų palikuonių, įskaitant pačius tolimiausius, tokius kaip žmonės.
Dar viena įdomi šių gyvių savybė – kūgio formos struktūros ant kūno. Mokslininkų manymu, pro jas ištekėdavo kartu su maistu prarytas vanduo, taigi tai galėjo būti labai ankstyvos žiaunų užuomazgos.
Parengta pagal BBC ir Phys.org inf.
