Gvinėjinių pavianų skleidžiami garsai primena atskirus, panašius į žmonių tariamus balsius, sakoma trečiadienį žurnale „Plos One“ paskelbtame tyrime, atliktame mokslininkų iš šešių Prancūzijos ir Alabamos valstijos universitetų.
Mokslininkai, kuriems vadovavo daktaras Louisas-Jeanas Boe iš Grenoblio Alpių universiteto, ištyrinėjo 1 335 šių beždžionių garsus bei jų liežuvio sandarą.
Mokslininkai suabejojo teorijomis, kad kalba išsivystė tik atsiradus hominidams žemomis gerklomis. Remdamiesi savo tyrimu jie teigia, kad žmogaus balso sistema išsivystė iš gebėjimų, kuriuos jau turėjo anksčiau gyvenę protėviai, panašūs į gvinėjinius pavianus.
Beždžionių liežuviuose jie taip pat aptiko panašių raumenų,
kokių esama ir žmogaus liežuvyje. Dėl jų mes galime ištarti
balses.
„Kalba yra pagrindinis skirtumas tarp žmonių ir likusios
gyvosios gamtos, bet mūsų kalbos kilmė tebėra viena didžiausių
mokslo paslapčių“, – rašė mokslininkai.
„Šiame tyrime nagrinėjami įrodymai nepalaiko tos hipotezės,
kad šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) kalba atsirado neseniai ir
staiga, o kalba ir šneka atsirado vienu metu, – sakoma straipsnyje.
– Jais teigiama, kad šneka išsivystė maždaug iš labai senų
artikuliacijos įgūdžių, kuriais pasižymėjo mūsų vėliausi
bendri protėviai ... maždaug prieš 25 mln. metų.“
Autorių teigimu, tyrimo rezultatai „atskleidžia apytikrį
panašumą tarp žmogaus tariamų balsių“ ir pavianų bendraujant
skleidžiamų garsų, tokių kaip pavojau šūksniai ar kvietimai
poruotis.
Panašiame pernai paskelbtame tyrime taip pat buvo teigiama, kad
penki aptikti balsiai turi sąsajų su žmogaus šnekos kilme.
Naujajame tyrime nedalyvavęs profesorius Scottas Moisikas iš Nyderlandų Maxo Plancko psicholingvistikos instituto sakė, kad pastarosios studijos
rezultatai dera su kitais tyrimais ir jo paties patirtimi klausantis
gyvūnų skleidžiamų garsų.
„Kai per „YouTube“ girdžiu katę, kurios skleidžiamas
garsas primena žodžius „oh long Johnson“, „no no no“ ar
šunį, kurio lojimas itin panašus į žodžius „I love you“, esu
linkęs tikėti, kad, kaip sakė L.-J.Boe ir jo bendradarbiai,
„šnekos pirmtakai“ (net ir primityvūs ar riboti) yra senesni nei
25 mln. metų“, – sakė jis elektroniniame laiške naujienų
agentūrai AP.
S.Moisikas su savo kolega Danu Dediu pastebėjo,
kad balsiai yra tik dalis šios lygties, ir paragino atidžiau
patyrinėti sunkiau ištariamus priebalsius.
