Pasaulio mokslininkai stengiasi rasti įvairiausius sprendimus, ką daryti su kalnais senų padangų. Padangos naudojamos kelių taisymui, skystam kurui gaminti. Lietuvoje – cemento ir trinkelių gamybos procese. Senų padangų pilnos pakelės, o vienas didžiausių padangų perdirbimo ir plataus panaudojimo stabdžių – vis dar brangus jų smulkinimas.
Apie lietuvių sukurtą progresyviausią ir pigiausią gumos perdirbimo būdą, inovacijų kūrimą, bendradarbiavimo naudas ir naują sritį, kurioje Lietuva gali pirmauti pasaulyje – UAB „Gumos technologijos“ projektų vadovas Artūras Jukna.
- Kokia Jūsų verslo įkūrimo istorija? Kaip gimė verslo idėja?
– Norėjome Lietuvoje atidaryti senų padangų perdirbimo įmonę. Pradėjau domėtis, pasirodo, tokių pramoninių technologijų, kurios leistų senas padangas perdirbti ekonomiškai naudingai į aukštos kokybės produktą, neegzistuoja. Nutariau sukurti.
- Pagrindinis „Gumos technologijų“ konkurencinis pranašumas – inovatyvios technologijos. Kaip jos veikia ir kuo naudingos?
– Mes apjungėme du procesus: „ozoninio peilio“ efektą ir mechanocheminio devulkanizavimo. „Ozoninis peilis“ leidžia padangą susmulkinti ir visiškai išskaidyti į sudėtines dalis, tokias kaip gumą, metalą, sintetiką. Visa tai kainuoja iki penkių kartų pigiau, negu naudojant bet kurią kitą, šiuo metu naudojamą, padangų smulkinimo technologiją.
Mūsų sukurta mechanocheminio devulkanizavimo technologija leidžia, panaudojant mūsų sukurtą cheminį modifikatorių, vulkanizuotos gumos kruopas devulkanizuoti ir paversti aukštos pridėtinės vertės produktu. Šis produktas gali pakeisti kaučiuką ir anglį įvairiose, net ir sudėtinguose gumos mišiniuose, pavyzdžiui padangų. Mūsų gaunamos devulkanizuotos gumos kaina yra kartais net mažesnė nei originalios.
- Ar technologiją pritaikote patys praktiškai? Kiek gumos perdirbate vidutiniškai per metus?
– Šiuo metu vykdome tik mokslinius tyrimus (toliau tobuliname technologiją), gumos neperdirbame.
- Ar tiesa, kad kai kurias inovacijas vystėte su savo konkurentais „Devulco“? Tai reta praktika Lietuvoje, nors pamažu kuriasi klasteriai, tačiau konkuruojančios įmonės iki šiol nenoriai bendradarbiauja. Kokius įžvelgiate pranašumus?
– „Devulco“ yra ne konkurentas, o partneris. Ir jie, ir mes sprendžiame savo uždavinius, labiau specializuojamės skirtingose tyrimų srityse. Bendradarbiavimas abiems bendrovėms padeda greičiau ir pigiau vystyti projektus.
- Daug dėmesio savo versle skiriate ir partnerystėms su mokslo atstovais. Kokius projektus vykdote ar jau esate įvykdę? Kaip užsimezgė partnerystė?
– Nuolat dirbame su FTNT, KTU ir VGTU. Šiame bendravime labai padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Jos siūlomos ar administruojamos programos, tokios kaip „Inočekiai LT“, „Eureka“ ir panašios yra didelis stimulas mokslui pradėti bendrauti su verslu, pereiti nuo fundamentalių į pramonės poreikius atitinkančius tyrimus.
Esame laimėję ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ finansavimą projektui „Senų padangų perdirbimas į devulkanizuotą gumą“, gavę ES finansinę paramą pagal „Eureka“ programą projektui „Naujos kartos padangų perdirbimo technologija naudojant ozonavimą ir devulkanizaciją (OzoRubber)“, įvykdę du tyrimų projektus pagal „Inočekių LT“ programą („Ekologiškai suderinamų junginių taikymas elastomerų antriniame panaudojime“ kartu su FTMC, „Saugesnių aplinkai gumos perdirbimo technologijų kūrimas ir taikymas“ su KTU).
- Verslo ir mokslo partnerystė – ne visada einasi sklandžiai ir produktyviai. Kokias svarbiausias pamokas išmokote vykdydami projektus ir bendraudami su mokslininkais?
– Moksle tikrai yra puikių ir ambicingų mokslininkų, kurie norėtų, kad jų idėjos būtų pritaikytos praktikoje, realiame gyvenime. Mes savo projektų ribose jiems ir siūlome tokią galimybę. Svarbiausia aiškiai suformuluoti tikslus, nustatyti laiko rėmus, įsivardinti laukiamus rezultatus.
- Ar teko bendrauti su užsienio tyrėjais? Kokių skirtumų pajutote?
– Teko. Didelių skirtumų nepajutau.
- Vykdyti inovacijų veiklą – apsimoka, tačiau reikalingos investicijos ir žinios. „Devulco“ skelbia, kad investuoja net 20 proc. savo apyvartos į mokslinę ir tyrimų veiklą. Ar jūs taip pat daug investuojate?
– Taip, daug. Mes investuojame tikrai daugiau negu 20 proc.
- Kokie „Gumos technologijų“ pelnyti įvertinimai jums svarbiausi?
– Patys svarbiausi įvertinimai, tai įvairių pasaulinių laboratorijų ir padangų gamintojų mūsų gaunamos devulkanizuotos gumos tyrimų aktai, liūdijantys, kad šis produktas gumoje gali pakeisti kaučiuką.
- Ar tai reiškia, kad Lietuva gali tapti viena progresyviausių gumos perdirbėjų ES?
– Mes esame sukūrę pačią progresyviausią gumos perdirbimo technologiją ne tik ES, bet ir pasaulyje. Lietuva taps progresyviausia gumos perdirbėja pasaulyje, kai Lietuvoje bus pastatyta perdirbimo gamykla, naudojanti mūsų technologiją. Manau, tai įvyks gan greitai.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
