„Noriu gyventi ir gyventi ilgiau, ir manau, kad ateityje gali būti išrasti vaistai nuo vėžio ir aš būsiu prikelta“, – vienam teisėjui rašė neseniai mirusi 14-metė.
Ji sakė, kad „buvimas kriogeniškai užkonservuotai duos man galimybę būti išgydytai ir prikeltai, net ir po kelių šimtų metų“.
Mergaitės graudūs žodžiai įtikino Aukštojo teismo teisėją Peterį Jacksoną leisti įgyvendinti jos paskutinį prašymą. Teisėjas pavadino šį atvejį pirmuoju tokiu Anglijoje, o gal ir visame pasaulyje.
Teisėjas nurodė, kad mergina pasirinko patį paprasčiausią palaikų išsaugojimo būdą, kuris kainuoja apie 37 tūkst. svarų (41,7 tūkst. eurų).
Visgi merginos tėvai, kurie yra išsiskyrę, nesutarė dėl procedūros. Motina palaikė savo dukters norą, o tėvas savo ruožtu iš pradžių buvo nusiteikęs prieš, bet vėliau nebebuvo toks kategoriškas, kai dukra buvo jau labai arti mirties.
Merginos ir jos tėvų tapatybės negali būti atskleistos dėl teisinių priežasčių. Paauglė paprašė teismo, jog jos palaikais rūpintis galėtų tik jos motina, pasirūpinsianti jos palaikų kriogeniniu užšaldymu. Kai kurie žmonės tiki, kad tokiu būdu užkonservuoti palaikai ateityje gali būti atgaivinti ir prikelti gyvenimui, bet tai nėra įrodyta.
Medikų bendruomenė yra skeptiškai nusiteikusi šiuo klausimu.
„Nenuostabu, kad į teismą šioje šalyje, ir greičiausiai visose kitose, pateko vienintelis toks prašymas“, – pareiškė teisėjas.
Šią bylą jis pavadino „teisei keliamų naujų mokslo klausimų pavyzdžiu“.
Teisėjas sprendimą priėmė dar spalį, tačiau kol mergaitė dar buvo gyva, galiojo apribojimai skelbti apie tai žiniasklaidoje, gerbiant jos išreikštą pageidavimą dėl privatumo.
Teismo nutartis atvėrė kelią specialiai amerikiečių įstaigai paimti merginos palaikus ir pradėti konservavimo procesą.
Merginos sveikatos būklė buvo pernelyg bloga, todėl ji negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau P.Jacksonas aplankė ją ligoninėje. Teisėjas sakė, kad jį pacientės „drąsa“, kai ji sužinojo greitai mirsianti nuo retos formos vėžio. Ji sakė, kad savo paskutinius gyvenimo mėnesius praleido internete ieškodama informacijos apie kriogeninį palaikų užšaldymą.
P.Jacksonas nurodė, kad jo nutarties pagrindinis tikslas – išspręsti mergaitės tėvų ginčą, o ne pateikti kokią nors išvadą dėl kriogeninio užšaldymo tyrimų.
Atrodo, kad teisėjas didžiausią dėmesį skyrė merginos pageidavimui, nors ji buvo per jauna, kad parašytų teisiškai galiojantį testamentą.
„Nenoriu būti palaidota po žeme, – rašė ji savo laiško pabaigoje. – Noriu turėti šią galimybę (būti užšaldyta). Tai yra mano noras.“
