Gautas finansavimas produktui kurti pagal „Eurostars 2“ inovacijų programą – tik dar vienas įrodymas apie pasiektą aukštą lygį“, – atskleidžia Anzelma Ūselienė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Tarptautinių programų skyriaus vedėja.
Apie tai, kodėl laboratorijos įrangą praminė prabangių automobilių vardais, kas įkvėpė sukurti ragenos implantą, kiek laiko užtrunka produktų atsiradimas rinkoje ir apie biotechnologijų plėtrą Lietuvoje kalbamės su bendrovės „Ferentis“ direktoriumi ir vienu iš įkūrėjų Vygandu Jūru.
Kiek kainuoja pradėti startuolį biotechnologijų srityje? Kur ir kaip ieškojote kapitalo bei paramos atliekamiems tyrimams ir įrangai?
Biotechnologijos yra turbūt viena brangiausių technologijų pramonės šakų, nes brangi ir specializuota įranga, ir medžiagos bei reagentai, ir aukštos kvalifikacijos personalas. Pumpurinės (angl. seed) startuolio stadijos pradinės investicijos skaičiuojamos ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių eurų. Mes kiekvieną įrenginį savo laboratorijoje juokais vadiname prabangių automobilių pavadinimais, nes maždaug tiek kainuoja vienas toks įrenginys. Pradinis mūsų įmonės kapitalas buvo suformuotas padedant „verslo angelui“, vėliau įliejome investicijų iš ES struktūrinių fondų bei dalyvaudami Europos mokslinių tyrimų programose.
Per pastaruosius metus buvote ne kartą apdovanoti ar išrinkti geriausiais savo srityje. Nugalėjote „Life Sciences Baltic 2014“, pelnėte Perspektyviausiųjų titulą „Verslios Lietuvos“ konkurse, laimėjote ES inovacijų programos „Eurostars“ finansavimą . Kokiais savo sukurtais sprendimais labiausiai didžiuojatės ir kurie, jūsų manymu, daro stipriausią poveikį biotechnologijų, kaip šakos, raidai?
Pirmiausia svarbu paaiškinti, kad „Ferentis“ kuria ne produktus. Mes kuriame ir plėtojame specifines biologinių audinių matricų technologijas. Žmogaus audinių matricų, dar vadinamų karkasais, kūrimas yra gana nauja biotechnologijų sritis, kuri bando išspręsti artimiausios žmogaus fiziologijai audinių arba ląstelių funkcijos atkūrimo užduotį. Mūsų mokslininkai sukūrė unikalų pasaulyje hidrogelį, kuris efektyviai imituoja gyvų audinių karkasą.
Pirmieji tyrimai rodo, kad mūsų hidrogelis turi tam tikrų svarbių pranašumų, kurių neturi konkuruojančios technologijos. Komerciniu požiūriu lemiamas pranašumas, kad tokie biosintetiniai karkasai gali būti gaminami pramoniniu būdu. Tikimės, kad mūsų technologija galės būti plačiai taikoma ne tik audinių inžinerijoje ir regeneracinėje medicinoje, bet ir laboratoriniuose tyrimuose, pvz., kuriant naujus vaistus, kosmetikos ir buitinės chemijos medžiagas. Šiuo metu vyksta derybos dėl mūsų biosintetinės medžiagos pagrindu sukurto regeneracinio akies ragenos implanto bei odos žaizdų matricos licencijavimo pasaulinėms medicinos prietaisų kompanijoms.
Jūsų gaminiai nėra skirti naudoti kasdien, tačiau kai kuriuos iš jų galima rasti Lietuvos klinikose ir laboratorijose.
Kokie jie? Kokiais atvejais paprastas lietuvis gali su jais susidurti?
Iš tiesų šiuo metu kol kas kuriame bazinę kada nors regeneracinei medicinai pritaikomų biomedžiagų technologiją, kuri po ilgų priešklinikinių, klinikinių tyrimų laikotarpio bus pateikta į rinką implantuojamų ar kitaip naudojamų medicinoje prietaisų forma, tokių kaip akies ragenos implantas, matrica žaizdoms gydyti ar užpildas pažeistų nugaros nervų funkcijai atkurti. Kelias iki šių produktų atsiradimo rinkoje yra 7–10 metų, ir reikalauja didelių investicijų. Todėl greičiausiai tolimesnė plėtra vyks jau didelėse biotechnologijų kompanijose, kurios, tikimės, pagal licenciją įsigis iš mūsų intelektinės nuosavybės teises, o mums mokės licencijos mokesčius.
Sulaukiate ir įvairių užsienio garsenybių dėmesio. Pernai pas jus svečiavosi net karališkoji Švedijos pora, vyksta derybos su vienu iš „Forbes“ sąraše esančių milijonierių dėl projekto Indijoje. Kuo viskas baigėsi, o gal tik prasideda?
Biotechnologijų srityje ėjimo į rinką ciklas yra labai ilgas, todėl vienas didžiausių mūsų laimėjimų per pastaruosius dvejus metus nuo įkūrimo yra tai, kad mus pastebi pasauliniu mastu, domisi ir pradeda diskusijas įvairūs rinkos žaidėjai, kuriuos domina viena ar kita mūsų technologijos taikymo sritis. Šio metu deramės net su 5 kompanijomis iš JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Singapūro dėl akies ragenos implantų technologijos licencijavimo, žaizdų gydymo sričių. Laboratorinių produktų srityje pasirašėme pirmąją platinimo sutartį su Japonijos kompanija.
Kai kurie atradimai padaromi visiškai atsitiktinai, o technologijos pritaikomos ne visai pagal jų paskirtį. Kokiose netikėčiausiose situacijose jau teko pritaikyti savo technologiją?
Bendradarbiaudami su viena Suomijos įmone, teikiančia vaistų priešklinikinių tyrimų paslaugas oftalmologijos (akių ligų) srityje, atsitiktinai sužinojome, kad šios stadijos vaistų pralaidumo per akies ragenos audinį tyrimams naudojamos gyvų bandomųjų triušių ragenos. Nustebome, kad niekas pasaulyje nesukūrė šiam tikslui rageną imituojančio modelio, kuris leistų atsisakyti žiaurių bandymų su gyvūnais. Taip gimė idėja sukurti naują produktą – sintetinį ragenos modelį vaistų pralaidumo tyrimams. Kartu su Suomijos įmone pateikėme paraišką „Eurostars“ projektui ir gavome finansavimą tokiam produktui sukurti. Dar vienu atveju neseniai gavome užklausą iš vienos Lietuvos mokslo įstaigos apie galimybę taikyti mūsų biomedžiagą kaip vaistų nešėją visiškai neregeneracinės medicinos aspektu, o odontologijoje. Pasirodo, kol kas nėra medžiagų, kurias būtų galima šioje srityje pritaikyti ir kurių savybės atitiktų medikų reikalavimus. Kartu kursime naują produktą mums visai netikėtoje srityje.
„Ferentis“ buvo įkurtas kartu su prof. M. Griffith, kuri yra savotiška įžymybė biotechnologijų pasaulyje ir yra gavusi prestižinį nanomedicinos apdovanojimą. Tai neabejotinai padėjo įtraukti Lietuvą į pasaulinį biotechnologijų žemėlapį. Kaip jūs ir jūsų užsienio kolegos vertina biotechnologijų lygį Lietuvoje?
Lietuvoje tikrai turime būrį profesionalių klientų, partnerių verslui, moksliniams tyrimams ar net mūsų produktams taikyti medicinoje. Mūsų užsieniečiai steigėjai, kaip mokslininkai, nuolat stebisi aukšta mūsų chemikų, molekulinės ar ląstelių biologijos, nanotechnologijų specialistų kvalifikacija, darbo našumu ir kokybe. Pridėjus itin palankią valstybės ir Europos Sąjungos paramos verslui politiką, Lietuvoje turime tikrai unikalias galimybes pritraukti garsius užsienio mokslininkus tapti bendrovių steigėjais, moksliniais konsultantais ar valdybų nariais.
Ar matote potencialo, kaip Lietuvos verslas galėtų labiau išnaudoti mokslininkų kuriamus produktus, pasinaudoti Lietuvoje turimais ištekliais?
Toks potencialas tikrai yra, nes ir verslo lyderių, ieškančių inovatyvių sprendimų, ir mokslininkų, linkusių dirbti savo technologijų, mokslo koncepcijų komercializavimo kryptimi. Bendradarbiavimas dažniausiai prasideda nuo žmogiškojo kontakto, o pastaruoju metu įvairių renginių, programų, bendradarbiavimo projektų tikrai netrūksta.
Šiuo metu Lietuva turi ypač palankią terpę aukštųjų technologijų įmonių ekosistemai plėtotis, o mokslininkams įsilieti į komercinio pritaikomumo savo technologijoms paieškas. Turime Europos Sąjungos mokslinių tyrimų fondus, ES struktūrinių, rizikos kapitalo fondų finansavimo mechanizmus nacionaliniu mastu, intelektinės nuosavybės paraiškų teikimo skatinimo programą, gerėjančią mokslo įstaigų infrastruktūrą, aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, gausybę verslumo skatinimo programų. Padėtis tikrai keičiasi į gera, kasdien matome naujų mokslo ir verslo bendradarbiavimo atvejų.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
