Pasaulyje yra daugybė itin brangiai kolekcininkų įvertintų mokslinių įrankių bei prietaisų. Štai 1933 m. Niujorko bankininkui H.Gravesui Šveicarijoje pagamintas kišeninis laikrodis „Supercomplication“ 2014 m. „Sotheby“ aukcione buvo parduotas už 24 052 309 JAV dolerius. Gal jis tiek ir vertas – keletą metų kurtas ir gamintas laikrodis išties buvo kažkoks analoginis išmanusis kompiuteris, kuris netgi galėjo atlikti kai kurias navigacijos funkcijas.
Arba brangiausia visų laikų astroliabija – prietaisas, kuriuo arabų pirkliai pagal žvaigždes nustatydavo kelią. 2014 m. „Sotheby“ aukcione Londone už varinę Otomanų sultonui Bayezidui II (1447–1512) priklausiusią astroliabiją kolekcininkas sumokėjo 1 546 447 JAV dolerius.
Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie poliruotu metalu švytinčius, sudėtingų detalių gracija žavinčius įrankius, o apie knygas, atlasus, rankraščius, laiškus bei mokslinius projektus. Juk pasaulį labiausiai keitė būtent jie.
Aristotelio „De animalibus“
2016 m. birželį šį knyga „Bonhams“ aukcione Niujorke buvo parduota už 941 tūkst. dolerių.
Nors tai nėra originalas – Theodoro Gazos iš graikų į lotynų kalbą išversta knyga išspausdinta 1476 m. Italijoje, tačiau patį tekstą prieš 2400 metų sukūrė pirmasis pasaulyje tikras mokslininkas.
Ši knyga – viso biologijos mokslo pradininkė. Joje pirmą kartą išdėstyta susisteminta ir išsami gyvūnų studija. Nieko nė iš tolo panašaus nebuvo sukurta iki pat XVI a.
Martino Waldseemullerio pasaulio žemėlapis
Viena iš keturių išlikusių vokiečių kartografo Martino Waldseemullerio (1470–1520) sukurto unikalaus pasaulio žemėlapio kopijų 2005 m. Londono „Christie“ aukcione buvo parduota už 1 001 920 dolerių. Šiuo metu tai vienintelis toks žemėlapis privačiose rankose.
Kuo unikalus šis 1507 m. sukurtas žemėlapiukas?
Na, pirmiausia tai pirmasis pasaulyje spausdintas gaublys, pirmasis ištobulintas ir tikslus pasaulio žemėlapis, aprėpiantis 360 laipsnių kampą. Tai pirmasis žemėlapis, kuriame atskirai pavaizduoti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynai, pirmasis, kuriame pažymėtas atskiras Ramusis vandenynas, pirmasis, kuriame aiškiai pavaizduotas Horno ragas ir Pietų Amerikos vakarų pakrantė.
Galiausiai – tai pirmasis pasaulio žemėlapis ar gaublys, kuriame Amerika yra pavadinta Amerika.
Štai kas atsitinka, kai bažnyčios remiama mokslo gimnazija pasamdo talentingą kartografą, kad tas šiek tiek pataisytų senstelėjusius Ptolemėjaus geografijos žemėlapius ir papildytų juos naujausių atradimų duomenimis.
Andreaso Vesaliuso „Apie žmogaus kūno medžiagą“
Briuselyje gimęs A.Vesaliusas (1514–1564) iš esmės laikomas žmogaus anatomijos mokslo pradininku. Būdamas tik 23 m. amžiaus jis tapo mokslų daktaru ir Padujos universiteto profesoriumi, dėsčiusiu chirurgiją bei anatomiją.
Jo išleistas fundamentalus veikalas „De humani corporis fabrica“ sukėlė tikrą revoliuciją anatomijos moksle ir savo svarba nenusileidžia Niutono „Principia“. Jis pirmas pradėjo mokyti, kad žmogaus anatomiją gydytojas turi pažinti pats atlikdamas žmogaus kūno skrodimą. O ši jo knyga laikoma bene nuostabiausiai iliustruotu visų laikų medicinos veikalu.
A.Vesaliusas ne tik sugebėjo pataisyti daugybę klaidų ligi tol dėstytame žmogaus anatomijos moksle, bet ir asmeniškai prižiūrėjo savo atlaso spausdinimą, pats kontroliavo, kaip geriausi Venecijos dailininkai rengė per 200 medinių blokelių iliustracijoms, atidžiai sekė, kad visi atvaizdai būtų tiksliai ten, kur tekste surašyti jų komentarai.
Todėl gautas veikalas savo kokybe taip aplenkė laiką, kad net praėjus 500 metų medicinos žinovai vis dar laiko jį labai vertingu ir reikšmingu. Svarbiausia, kad tokį darbą padarė žmogus, tuo metu dar nė nesulaukęs trisdešimties.
Tad gal ir logiška, kad nors šios knygos egzempliorių buvo išspausdinta kur kas daugiau negu vienas, vieną 1543 m. birželį išleistą jos originalą „Christies“ aukcione 1998 m. pavyko parduoti už 1,652 mln. dolerių.
Nebloga spausdintos knygelės kaina. Tačiau reali tokios knygelės, kuri medikus išmokė ir kaulų, ir raumenų, ir smegenų, ir kraujo indų, ir nervų ir visų kitų žmogaus audinių pažinimo, vertė, matyt, kur kas didesnė.
Mikalojaus Koperniko „Apie dangiškų sferų sukimąsi“
Na, ko jau ko, o veikalo, kuris sugriovė naivų žmonių įsitikinimą, kad jie yra visatos centras, Žemė stovi vietoje, o viskas sukasi aplink ją, nepaminėti negalime. Sunku patikėti, tačiau M.Koperniko (Nicolaus Copernicus) darbas „De revolutionibus orbium coelestium“, kuriame buvo pateikti išsamūs įrodymai, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai, pasirodė mažiau nei prieš 500 metų.
„Chrisie“ aukcione Niujorke 2008 m. už 2 210 500 dolerių parduota knyga buvo išleista 1543 m. Nors M.Kopernikas ją parašė praktiškai trimis dešimtmečiais anksčiau, jis pats ilgai priešinosi jos išleidimui, tad pirmoji spausdinta kopija buvo įteikta jau mirties patale gulinčiam mokslininkui.
Gana protingas žingsnis – taip ir mokslinę tiesą pavyko išplatinti, ir inkvizicijos teismo išvengti. Juk beveik šimtmečiu vėliau pamėginęs pritarti šioje knygoje išdėstytoms tiesoms, Galileo Galilėjus buvo gerokai pakankintas ir turėjo 25 metus gyventi namų arešto sąlygomis.
Nors pats M.Kopernikas nesuvokė savo darbo svarbos, jo poveikį žmonijos istorijai sunku pervertinti. Ir tai nėra tik religinės doktrinos paneigimas ar teisinga astronomija – svarbiausia, kad, supratusi, jog Žemė nėra visa ko centras, žmonija pradėjo suvokti, kiek dar visko reikia pažinti.
Vienintelis išlikęs Alano Turingo užrašų sąsiuvinis
Alanas Turingas laikomas teorinio kompiuterijos mokslo pradininku, pirmuoju dirbtinio intelekto kūrėju. Iš esmės jis padėjo pagrindus viskam, ką dabar vadiname kompiuterija.
Tiesa, už tai dovanų nuo savo šalies gavo galimybę ramiai nusižudyti. Alano Turingo likimas toks keistas, kad XX a. viduryje gyvenęs žmogus po savęs paliko tik vieną žinoma užrašų sąsiuvinį.
Tas sąsiuvinis ir buvo parduotas 2015 m. rugpjūtį „Bonhams“ aukcione Niujorke už 1,025 mln. dolerių.
Nuo jaunystės buvęs matematikos genijumi, 1936 m., pats būdamas 24 m. amžiaus, jis jau kūrė teorinius kompiuterių mokslo pagrindus, formalizavo algoritmo ir skaičiavimo teoriją, kurią bandė savo sukurta Turingo mašina. Prasidėjus karui 1939 m. dirbo legendiniame „Blechley Park“, kur įsikūrė britų kontržvalgybos koduotojai.
Būtent jo elektromechaninis kompiuteris „Bombe“, sukurtas patobulinus lenkų mokslininkų šifravimo mašiną „Bomba Kryptologiczna“, galiausiai iššifravo daugelį Vokietijos sąjungininkų šifruočių, padėjo įveikti net „Enigmą“ kodą.
Po karo A.Turingas kūrė dirbtinio intelekto koncepciją, Turingo testas ir šiuo metu laikomas itin svarbiu. O 1954 m. birželio 7 d. 41 metų mokslininkas nusižudė.
Mat dėkinga Didžiosios Britanijos valdžia, išsiaiškinusi, kad jis homoseksualas, pasiūlė jam gydytis arba sėsti į kalėjimą. „Gydymas“ kažkokia hormonų terapija visiškai sutrikdė genialaus mokslininko nervų sistemą.
Žodžiu, gėjus buvo įveiktas. Net keista, kad dar palaukė, kol jis įveiks fašistų šifrą.
Alberto Einsteino reliatyvumo teorija
Šis vyras yra tikra mokslo „roko žvaigždė“. Žurnalo „Times“ įtakingiausių visų laikų vardų sąraše jis įrašytas šeštoje vietoje – iškart po Marilyn Monroe – jo ruda 1931 m. odinė striukė aukcione parduota beveik už 150 tūkst. dolerių, kišeninis laikrodis už 352 tūkst., vaikystėje naudotos kaladėlės už 82,5 tūkst., atvirukas draugui už 98 tūkst. dolerių. Žodžiu, Albertas Einsteinas tapo itin retu egzemplioriumi mokslo pasaulyje – popikona ir žvaigžde.
Keista, kad jo laiškai meilužei, sovietų žvalgybos bendradarbei Margaritai Konenkovai, 1998 m. nesulaukė susidomėjimo (pasiūlyti 180 tūkst. dolerių netenkino pardavėjų). Užtat jo 1939 m. laiškas JAV prezidentui T.Ruzveltui apie branduolinio ginklo pavojų parduotas už 2,1 mln. dolerių, o filosofui Ericui Gutkindui 1954 m. rašytos mintys apie religijos primityvumą bei „primityvias vaikiškas Biblijos legendas“ 2012 m. „Ebay“ buvo parduotos už 3 mln. dolerių.
Tačiau jis dar rašė ir mokslinius darbus (kaip netikėta), už kuriuos, beje, kolekcininkai irgi negaili itin solidžių sumų. Nors kai kada įkainiai šiek tiek stebina.
Pavyzdžiui, 1912 m. A.Einsteino pasirašytas 72 puslapių „Generalinės reliatyvumo teorijos“ manuskriptas – ilgiausias ir seniausias iš trijų išlikusių – 1987 m. „Sothesby“ aukcione buvo parduotas už 1,155 mln. dolerių.
O štai antroji jo ranka surašyta 1905 m. darbo „Reliatyvumo teorija“ kopija 1944 m. aukcione buvo parduota už 6,5 mln. dolerių. Tiesa, tokią nemažą ypač tiems laikams kainą lėmė patriotiniai motyvai – A.Einsteinas kopiją parašė 1943 m. specialiai tam, kad pardavęs ją paaukotų pinigus pergalei kare. O nupirkusi ją Kanzaso miesto gyvybės draudimo kompanija manuskriptą padovanojo JAV Kongreso bibliotekai.
Kad ir kaip būtų, tačiau reliatyvumo teorijos vertę tikrai galime skaičiuoti ne rankraščiais.
Parengta pagal newatlas.com publikacijas
