Lietuvos nacionalinį atlasą galima palyginti su enciklopedija, tik jame visa informacija pateikiama pasitelkiant žemėlapius. Jame galima rasti visą turimą informaciją apie šalies gamtos išteklius, ekonomiką, socialinius ir kultūrinius reiškinius, švietimą, mokslą bei istoriją.
Pirmasis atlaso tomas, kurį sudaro 142 puslapiai, išleistas dar 2014 metais, o dabar pristatomas antrasis 114 puslapių tomas.
Apie šio leidinio svarbą, naudą ir darbo užkulisius Lrytas.lt pasakoja Lietuvos kartografų draugijos pirmininkas, VU Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro vedėjas prof. Algimantas Česnulevičius.
– Kuo nacionalinis atlasas skiriasi nuo enciklopedijos?
– Nacionaliniame atlase, kaip ir kitokio pobūdžio atlasuose, būna teminiai žemėlapiai, ko paprastai nėra enciklopedijose. Enciklopedijose jei ir yra žemėlapis, tai nebent bendras, geografinis.
Čia yra teminiai žemėlapiai, jie apima tiek gamtą, tiek visuomenę ir dar istoriją. Nagrinėjami daug platesni duomenys, daug išsamesnis šalies pristatymas.
– Taigi abiejuose tomuose, kiekviename puslapyje yra vis po naują žemėlapį?
– Taip, ir kiekvienas jų atskiras, teminis. Be to, visa tai padalinta į skyrius. Sakykime, skyrius, skirtas Lietuvos geologijai – vien jame yra apie 10 žemėlapių. Jų skaičius priklauso nuo to, kiek duomenų turima, kaip gerai tas reiškinys išnagrinėtas.
Tas pat ir su klimato skyriumi, vidaus vandenimis, Baltijos jūrai atskiri skyriai, bet ne po vieną žemėlapį.
– Kiek laiko užtruko šio atlaso rengimas?
– Pati Lietuviško atlaso sudarymo idėja gimė dar 1966 metais, kuomet VU Gamtos mokslų fakultete buvo įsteigta Kartografijos laboratorija. Profesorius Vaclocas Chomskis buvo iniciatorius, kad būtų įsteigta ta laboratorija ir pradėti atlaso rengimo darbai.
Jie tada ėmė rengti Lietuvos atlasą ir 1981 metais buvo išleista storoka knyga, „Lietuvos TSR atlasas“. Čia buvo pirmas darbas. Deja, pats profesorius šio atlaso taip ir nesulaukė, nes jis mirė 1976 metais.
1990-iesiems metams buvo rengiamas kitas, Lietuvos atlasas. Jis buvo parengtas, bet dėl politinių priežasčių nepublikuotas – tada prasidėjo suirutė, vyko įvairūs virsmai. Jis taip ir nebuvo išleistas.
Naujasis atlasas pradėtas rengti 1995 metais. Vėlgi, buvo finansinių problemų, rengimas pristabdytas, bet 2014 metais galiausiai pasirodė pirmasis tomas. Antrasis tomas paruoštas maždaug per metus.
– Kodėl apskritai tokie atlasai leidžiami? Ar tai – kartografų gyvenimo tikslas, išleisti savo šalies atlasą?
– Kartografas turi daryti žemėlapius, jo tokia profesija.
Pirmasis nacionalinis atlasas pasaulyje buvo išleistas Suomijoje, XIX a. pačioje pabaigoje, 1899 metais. Nacionaliniame atlase visapusiškai, kartografinėje formoje pateikiama informacija apie šalį: gamtą, pramonę, ūkį, gyventojus, istoriją...
Kadangi viskas vystosi, keičiasi, atlasus reikia perleisti – peržiūrėti, patikslinti duomenis. Yra stabilių dalykų, kurie mažai keičiasi, bet kai kas keičiasi smarkiai – tarkim, visuomenė, labai keičiasi, visi procesai, reiškiniai.
– Ar mūsų kaimynai, latviai, lenkai, arba estai turi kažką panašaus?
– Lenkai turi kelis leidimus, jie dar prieš karą išleido pirmąjį, tarpukariu. Latviai ir estai nacionalinių atlasų neturi.
– Kuo šis leidinys svarbus Lietuvai, lietuviams? Ką tai pasako užsieniui apie mūsų šalį?
– Taip, pasako ir užsieniui. Pirmame tome yra skyrius, kuris vadinasi „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ – jis atspindi, kur mes dabar esame, kokia situacija, į ką orientuojamės ir panašiai. Bendrieji dalykai.
Kita vertus, šitokie leidiniai labai svarbūs ir edukacijai – moksleiviams, studentams. Ten pateikiama apibendrinta informacija, kuri yra labai reikalinga mokykloms, universitetams, mokantis apie Lietuvą, geografiją, biologiją, istoriją ir kt.
Kita vertus, atlasas panašus į enciklopediją, tik jose būna tekstinė informacija, o čia – grafinė. Galima lygybę dėti tarp atlaso ir enciklopedijos.
– Kam tai aktualu, kas bus šių atlasų pirkėjai? Minėjote mokyklas, universitetus – kas dar, be šių institucijų, šiais interneto laikais jais naudosis?
– Tie žemėlapiai „pereina“ mokslinę analizę – norint jį sukurti, reikia moksliškai išnagrinėti duomenis ir tik tada pateikiamas tas vaizdas. Tam tikri dėsningumai jau yra pateikiami, nurodomi.
Taigi atlasas svarbus ne tik mokslo įstaigoms, bet ir įvairioms šalies administracinėms institucijoms. Ministerijoms juos tikrai reikėtų turėti. Tarkim, Ūkio ministerija ar Kultūros ministerija nagrinėja ir reguliuoja tuos procesus, kurie vyksta. Svarbu žvilgtelėti, kas buvo praeityje ir, galų gale, kokia yra situacija tų visų reiškinių.
– – –
Nacionalinis atlasas – pirmas tokio masto enciklopedinis leidinys Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kol kas išleisti du pirmieji Lietuvos nacionalinio atlaso tomai iš planuojamų trijų.
Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys: „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ bei „Gamta ir kraštovaizdis“, jame yra 224 autoriniai žemėlapiai.
II tomo tematika istorinė. Jį sudaro keturios dalys: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (iki 1795 m.)“, „Lietuva XIX amžiuje“, „Nepriklausoma Lietuva (1918–1940 m.)“, „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.) „. Antrame tome pateikiami 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai Lietuvos nacionaliniam atlasui.
Pagrindinis Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių mastelis 1:1 000 000. Jis nulėmė neįprastą leidinio formatą: 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga, kurios I tomas sveria 4,358 kg, II tomas – 3,848 kg.
Abu atlaso tomai išleisti 500 egzempliorių tiražu, vieno tomo kaina – 95 eurai.
Šiuo metu 83 pasaulio šalys yra išleidusios savo nacionalinius atlasus, daugelis jų – po kelis atnaujintus leidimus.
Ypač daug nacionalinių atlasų išleista XX a. 3–4 ir 8–9 dešimtmečiais. To prielaida buvo po pasaulinių karų susiklosčiusi nauja geopolitinė, socialinė, ekonominė, kultūrinė situacija.
Vidurio ir Rytų Europos valstybėse nacionalinių atlasų leidimo ir atnaujinimo poreikis atsirado ir po XX a. paskutiniojo dešimtmečio geopolitinių, ekonominių ir socialinių pokyčių.
