Vietoj pastaruosius 12 tūkstančių metų trukusio holoceno, gyvename ХХ amžiaus viduryje prasidėjusioje žmogaus epochoje – antropocene. Pagrindiniai jo bruožai – branduoliniai bandymai, plastiko kalnai ir naminės vištos, patikslina „Guardian“.
Žmonija paspartino gyvūnų ir augalų nykimą, padidino anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje, žemę ir vandenynus užvertė plastiku taip, kad pasaulyje beveik neliko vietų, kur jo nebūtų, sakoma pranešime. Dėl mūsų per pastaruosius šimtą metų dirvoje po tręšimo liekančių cheminių medžiagų padaugėjo dvigubai, o nuosėdinėse uolienose ir ledynuose dar ilgai (ledynuose jau gal ne taip ilgai) glūdės juodos anglių dalelės – iškastinio kuro degimo pėdsakai.
Visi šie žmonių veiklos pėdsakai taip išplitę ir tokie ilgaamžiai, kad geologinį jų atspaudą galima vertinti kaip naujos epochos požymį. Oficialus antropoceno pripažinimas užfiksuos faktą, kad dabar būtent žmogus yra pagrindinis planetos mechanizmo valdytojas.
Geologai rekomenduoja naujo Žemės istorijos laiko pradžią skaičiuoti nuo maždaug 1950 metų. Lemiamas šio datavimo veiksnys – atominių bombų bandymų sukeltas radiacijos žybsnis. Pasak pranešimo autoriaus dr. Colino Waterso iš Didžiosios Britanijos geologinių stebėjimų tarnybos, daugiau nei trisdešimt mokslininkų, tyrinėjančių antropoceną, sutiko, kad būtina formalizuoti naują epochą.
„Dauguma mūsų mano, kad antropocenas realus, kad iš tiesų kažkas vyksta. Kad esama tam tikrų atpažįstamų signalų, darančių antropoceną atskiru vienetu“, – cituoja jį „BBC News“.
Dabar mokslininkai svarsto, ką derėtų laikyti antropoceno geologiniu žymeniu, kurį bus galima pastebėti, praėjus daug laiko (galbūt milijonams metų) ir kuris galės būti laikomas kaip naujos epochos žymeniu. Pavyzdžiui, tokiu kreidos periodo pabaigos, kai išmirė dinozaurai, žymeniu tapo iridžio turinčios nuosėdos dirvoje, liudijančios meteorito susidūrimą su Žeme.
Dauguma pranešimo apie antropoceną autorių tokiu žymeniu siūlo laikyti plutonio nuosėdas, atsiradusias po šeštojo dešimtmečio branduolinių bandymų. Kiti mano, kad yra akivaizdesnių požymių – pavyzdžiui, plastiko, aliuminio ir betono dalelių tarša, anglies pėdsakai, susiję su sparčiu CO2 emisijos į atmosferą didėjimu, bei azoto ir fosfatų gausa dirvoje.
Ir galiausiai požymiu, pagal kurį būsimos geologų kartos nustatys antropoceno pradžią, gali tapti… naminė višta. Pasak Jano Zalasiewicziaus, geologo iš Lesterio universiteto (Didžioji Britanija), nuo XX amžiaus vidurio vištos tapo labiausiai paplitusiu paukščiu planetoje ir jų palaikai taps fosilijomis, kurių didžiulį kiekį bus galima rasti visame pasaulyje. Be to, po Antrojo pasaulinio karo vištų skeletai gerokai pakito – paukščiai tapo aukštesni ir stipresni.
Būtinybę pakeisti geochronologiją mokslininkai svarsto jau maždaug 15 metų. Nepaisant geologų rekomendacijų, skalės atnaujinimo klausimas dar neišspręstas.
Antropoceno darbo grupės dalyviai per dvejus trejus metus turės nustatyti, kuriuos naujosios epochos ženklus – radioaktyviuosius nuklidus, plastiką ar ką kita – derėtų laikyti jos žymeniu. Taip pat jiems teks nustatyti vietas, kur geologinę ribą tarp epochų galima išvysti (pavyzdžiui, riba tarp holoceno ir prieš jį buvusio pleicosteno matoma ledo kerne iš Grenlandijos, kuris dabar saugomas Danijoje).
Ieškodami tokių vietų, geologai tiria purvo nuogulas netoli Santa Barbaros pakrantės (Kalifornija, JAV), stalaktitus ir stalagmitus Ernsto oloje šiaurės Italijoje, koralus, kernus ir kitokias substancijas. Kai būtini duomenys bus surinkti, geochronologinės skalės koregavimo sprendimą priims Tarptautinė stratigrafijos komisija ir Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos komitetas.
Parengta pagal „Slon.ru“ inf.
