Atlikus kompiuterinės tomografijos skenavimą jos kauluose aptikta pažeidimų, kurie būdingi žmonėms, patyrusiems sumušimus iškritus iš didelio aukščio. Taigi tyrimą atlikę JAV ir Etiopijos mokslininkai mano, kad paskutines savo gyvenimo akimirkas australopitekė, gyvenusi prieš maždaug 3,2 mln. metų, leido medyje. Iš jo iškritusi, dėl patirtų sužeidimų Lucy veikiausiai mirė.
Tai patvirtina teoriją, kad jos rūšis – australopitekai – bent dalį savo gyvenimo praleisdavo medžiuose, praneša BBC.
Tyrėjų teigimu, Lucy peties sąnarys buvo sulaužytas – tai būdinga trauma ir žmonėms, kurie krisdami iš didelio aukščio ištiesia rankas, kad sušvelnintų kritimą. Taip pat aptikta įskilimų kojų kauluose, kelyje, dubenyje, šonkauliuose, stubure, rankoje, žandikaulyje bei kaukolėje.
„Mūsų ten nebuvo ir mes to nematėme, bet kaulų pažeidimai, kuriuos nustatėme, pilnai sutampa su tuo, kas pateikiama literatūros šaltiniuose apie žmones, kurie mirė iškritę iš didelio aukščio, – teigė tyrimo vadovas Johnas Kappelmanas iš Teksaso universiteto Ostine. – Tai patvirtinama kasdien viso pasaulio ligoninėse.“
Tyrėjų teigimu, kaulai buvo pažeisti dar Lucy esant gyvai – jie įlinkę ir įtrūkę tarsi žalio medžio šaka, o tai nutinka tik kai žmogus yra gyvas. Tačiau kaulai nebuvo pradėję gyti, taigi šie pažeidimai turėjo atsirasti prieš pat Lucy mirtį.
Kiti archeologai neturi nei ko pridurti, nei atimti – teorija pagrįsta ir skamba įtikinamai, o kolegų surinkti duomenys yra aiškūs ir išsamūs. Neaišku tik tai, kokiame aukštyje Lucy buvo užsikabarojusi. Tyrėjų spėjimas – 12 metrų aukštis ir kritimas 60 km/val. greičiu.
Nancy Lovell, antropologijos profesorė iš Albertos universiteto Kanadoje, teigė, kad šie atradimai yra netikėti, bet mokslininkų interpretacija skamba įtikinamai.
„Žmonės miršta nukritę nuo kažkur. Jie krenta nuo kopėčių ir miršta dėl galvos traumų, taigi tas medis neturėjo būti toks jau aukštas, – sakė N.Lovell. – Mes manome, kad vietovė, kurioje ji gyveno, tuo metu buvo miškinga.“
Lucy, kuri buvo maždaug 1,1 metro ūgio, palaikai buvo atrasti 1974 metais Etiopijos Afaro regione ir tai yra viena geriausiai žinomų fosilijų visame pasaulyje. Manoma, kad jos rūšis, australopitekai, ant žemės vaikščiojo stačiomis ir jų pėdos nebepriminė beždžionių, tačiau viršutinė kūno dalis vis dar buvo puikiai pritaikyta karstymuisi po medžius.
