Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ir Lietuvos lazerių asociacijos narė uždaroji akcinė bendrovė „Ekspla“ kartu su partneriais bendrove „Šviesos konversija“ ir amerikiečiais „National Energetics Inc“ laimėjo finansavimą dviejuose „Extreme Light Infrastructure“ (ELI) projekto konkursuose.
„Ekspla“ šiuo metu jau užsiima galingiausio pasaulyje lazerio gamyba Čekijai (su „National Energetics Inc“) ir Vengrijai (su „Šviesos konversija“). ELI projekto tikslas – Rytų Europoje sukurti 4 tyrimų centrus. Trys iš jų jau statomi: Vengrijoje ir Čekijoje konkursą laimėjo lietuvių lazerininkai su partneriais iš Amerikos, o Rumunijoje projektą įgyvendina prancūzai. Ketvirto tyrimų centro vieta dar neparinkta.
„Kartu su amerikiečiais mūsų specialistai Čekijai pagamins lazerį, kurio suspaustame spindulyje bus pasiektas milžiniškos energijos tankis, o šio spindulio švystelėjimas užtruks be galo trumpą laiką – 150 femtosekundžių. Palyginkime – per sekundę su trupučiu šviesa pasiekia Mėnulį, o per 150 femtosekundžių ji nuskrieja tik pusę milimetro.
Tokio galingumo lazerių gamintojai kalba ir apie valdomą termobranduolinę reakciją. Jei sugebėtume ją valdyti, tai turėtume pigią ir švarią elektros arba bet kokią kitą energiją. Ją gaminant nelieka radioaktyvių „atliekų“, o jai reikalingos medžiagos – sunkiojo vandens – yra pilni vandenynai (apie 0,02 proc. visos gamtinio vandens masės sudaro sunkusis vanduo).
Jau aišku, kaip tai padaryti, bet norint įgyvendinti visą projektą dar reikia išspręsti aibę inžinerinių problemų. Tad ir šio galingiausio pasaulyje lazerio paskirtis – pirmiausia mokslas. ELI projektas – tai tarsi lazerinis CERNas Rytų Europoje“, – pasakojo Petras Balkevičius.
Pasak P. Balkevičiaus, progresas nesustos ir ateityje, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje tik stiprėja.
Lietuvos lazerių pramonė jau kelis dešimtmečius kai kuriose srityse užima lyderės pozicijas pasaulyje ir tiesiog neturi konkurentų. Pavyzdžiui, „Ekspla“ sukurtas ir gaminamas aparatas – suminio dažnio spektrometras – negaminamas daugiau niekur kitur. Jų reikia 4 ar 6 vienetų per metus.
„Šviesos konversijos“ sukurti ir gaminami femtosekundiniai lazeriai bei parametriniai stiprintuvai – populiaresni. Jų poreikis per metus – keli šimtai. Lietuva valdo didžiąją dalį pasaulinės parametrinių stiprintuvų rinkos – 70–80 proc. Per daugiau nei 20 m. jų pagaminta apie 1500.
„Mūsų kuriami produktai yra ypač sudėtingi, jiems pagaminti reikia labai kvalifikuotų žmonių, todėl jie brangūs. Juos kopijuoti – itin keblu, o dėl siauros rinkos – ir nepatrauklu“, – tikino P. Balkevičius.
Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 700 žmonių, apyvarta kasmet auga 10–15 proc., 2015 m. pardavimo apimtys pasiekė 80 mln. Eur, o į užsienio šalis eksportuojama daugiau kaip 80 proc. pagamintos produkcijos.
