Kur dingo spermatozoidai?
Taigi, gerbiamieji, prisižaidėme. Mūsų vaikai jau gali nebeturėti vaikų. Stebėjimai rodo, kad nuo 1940 m. vyrų vaisingumas pasaulyje vidutiniškai sumažėjo dvigubai. Kas penktam Šiaurės Europoje gyvenančiam jaunuoliui norint turėti vaikų gali tekti kreiptis į vaisingumo klinikas ir tik 25 proc. vyrų spermos kokybė yra be priekaištų.
Specialistai ir moralistai dėl to visai pagrįstai kaltina rūkymą, nesveiką greitą maistą, pomėgį nuolat maudytis karštame vandenyje, marihuaną ir t.t. Tačiau mūsų augintiniai, o tuo labiau laukiniai gyvūnai, visu tuo lyg ir nepiktnaudžiauja, o jų vaisingumas taip pat mažėja visame pasaulyje.
Britų mokslininkai nustatė, kad namie auginamų šunų vaisingumas nuo 1988 m. sumažėjo 35 proc. Iį dalies dėl to kaltos šunų maisto pakuotėse esančios cheminės medžiagos.
Yra tokie chemikalai, kurių yra ir maiste, kurie tikrai labai smarkiai veikia patinų vaisingumą, todėl naudojami tik itin kruopščiai apsaugotose cheminėse gamyklose, kurie vis labiau ribojami, tačiau jų aptinkama gamtoje vis daugiau. Tai – ftalatai. Ir dabar mokslininkai mano supratę, kas labiausiai teršia tais ftalatais upes ir ežerus.
Kalčiausias ir mėgstamiausias nuodas – ftalatai
Ftalatai naudojami labai plačiai. Jų yra sintetiniuose kvapuose ir oro gaivikliuose, plastikiniuose maisto konteineriuose ir grindų dangoje, priemonėse nuo uodų, dušo kabinų užuolaidose ir net maiste ar automobilio vaire.
Plačiausiai ftalatai naudojami plastiko gamyboje – jų yra lanksčiame plastike, kuris praradęs ftalatus kietėja ir darosi trapus. Be to, jie naudojami chemiškai apdorojant medžiagas, kad jos būtų nedegios.
Pastaruoju metu aiškėja vis daugiau faktų, kaip ftalatai ardo hormonus, skatina nutukimą, veikia vaisingumą, jų naudojimas ribojamas, tačiau žmonės namuose vis dar turi daugybę ftalatais apdorotų ar su jais gamintų daiktų. Problema ta, kad plastikas nesudaro stabilaus junginio su ftalatais, todėl jie nuolat veržiasi į aplinką.
Vaizdžiai kalbant, mūsų namuose gali tiesiog telkšoti šio pavojingo chemikalo balutės. Realiai jo prisisunkia po namus skrajojančios dulkės.
„Daugybė žmonių nė neįsivaizduoja, kiek pavojingų chemikalų sukaupia paprasčiausios namų dulkės. Dalies problemų atsikratytume tiesiog palaikydami namuose švarą, tačiau išties išspręsti jas galima tik visiškai uždraudus pavojingus produktus“, – sako su chemine tarša kovojančio fondo „CHEM Trust“ direktorius daktaras Michaelis Warhurstas.
Na, gerai – namuose chemikalų turime daugybę, tačiau kaip jie atsiduria gamtoje ir žmogaus bėdas perduoda barsukams? Ir kuo čia dėtos skalbimo mašinos?
Kur bėga srutos, kur atliekos teka?
Toronto (Kanada) universiteto mokslininkai nustatė, kaip namie esančios cheminės medžiagos patenka į gamtą. Pasirodo, viskas labai paprasta. Drabužiai, ypač iš natūralaus audinio, labai traukia ftalatus, kurie prilimpa prie jų paviršiaus. Taigi, įsivaizduokite – turite namie sofą, kurios apmušalai buvo apdoroti ftalatais, kad būtų atsparūs ugniai. Atsisėdus ant jos išsilaisvinę ftalatai limpa prie drabužių, o kai skalbiame mašina, su nutekamu vandeniu išteka į upę.
O, pavyzdžiui, medvilnė yra tikras ftalatų magnetas. Štai taip skalbimo mašinos ir naikina gyvūnėlių vaisingumą. Kita vertus, neskalbdami patys tais ftalatais apliptume lyg seniai besmegeniai sniegu.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad drabužiai yra labai efektyvi patalpose esančių cheminių medžiagų transportavimo į gamtą priemonė. Jie renka chemikalus iš oro, dulkių, aplinkinių daiktų ir skalbimo metu juos paskleidžia gamtoje“, – sako tyrimui vadovavusi Toronto universiteto mokslininkė daktarė Miriam Diamond.
Beje, net tobuliausios šiuolaikinės vandens valymo sistemos išvalo tik 20 proc. vandenyje atsidūrusių ftalatų – 80 proc. netrukdomi patenka į gamtą.
Ne tik vaisingumas
Tik dabar nereikia gerbiamoms damoms galvoti, kad dulkių valymas yra tik vyrų reikalas, nes ten sukaupti chemikalai kenkia tik jų vaisingumui. Nieko panašaus.
Didelė ftalatų koncentracija smarkiai mažina moterų seksualumą. Be to, tyrimai rodo, kad šie chemikalai gali sukelti skydliaukės ligas, diabetą, stabdo protinį ir fizinį vystymąsi, yra kalti dėl atminties ir mokymosi sutrikimų.
Žodžiu, fantastiškų medžiagų turime savo namuose, o skalbdami jomis dar ir stirniukus su zuikučiais nuodijame. Tai ko tada stebėtis, kad gamta nenori, jog daugintumės?
