Šešto dydžio (europietiškais matais – 39 dydžio) batas buvo atrastas tiesiant laidus universitetui priklausančio šv. Jono koledžo profesoriume (dėstytojų kambaryje). Šis koledžas buvo pastatytas 1598–1602 metais, tačiau batas už apdailos lentų veikiausiai buvo paslėptas vėliau, keičiant interjerą XVII a. pabaigoje–XVIII a. viduryje.
Tais laikais buvo gajūs prietarai, esą batai saugo gyvuosius ir neleidžia į patalpą patekti piktosioms dvasioms. Tiesa, šią magišką galią turėjo tik specialiose vietose paslėpti batai.
„Šis batas buvo tarp židinio ir lango – tai yra būtent ta vieta, kur galėtum tikėtis surasti tokios paskirties batą. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad šio bato paskirtis buvo saugoti koledžo vadovą. Galbūt tai net buvo vienas iš jo paties batų“, – sakė Richardas Newmanas iš Kembridžo Archeologijos padalinio
Anot jo, šis radinys patvirtina ne tik anuomet gyvavusius mitus, bet ir žmonių naudotus ritualus.
Batas buvo jau gerokai nudėvėtas, o jo pade žioji skylė.
Nuo piktųjų dvasių žmonės gynėsi ne tik batais, tam naudoti ir kur kas bjauresni daiktai: mirusios katės, arklių kaukolės, buteliukai su plaukais, šlapimu ir kt. Šie daiktai buvo slepiami ne tik sienose, bet ir stoguose ar grindyse.
Užbaigus remonto darbus profesoriume batas bus įmontuotas atgal į sieną su nedideliu priedu – „laiko kapsule“ iš XXI amžiaus.
