„Dešimtmečius mes žinojome apie keturias fundamentaliąsias jėgas: gravitaciją, elektromagnetizmą, stipriąją ir silpnąją sąveikas. Jei bus patvirtintas kitais eksperimentais, šis penktosios jėgos atradimas kardinaliai pakeis mūsų supratimą apie Visatą ir lems sąveikų bei tamsiosios materijos sujungimui“, – teigė J.Fengas.
Jis su kolegomis analizavo neseniai Vengrijos mokslų akademijos fizikų tyrimo duomenis. Pastarieji bandė aptikti „tamsiuosius fotonus“ – hipotetinius tamsiosios materijos indikatorius.
Manoma, kad tamsioji materija sudaro apie 85 proc. visos materijos Visatoje, tačiau ji nei sugeria, nei skleidžia šviesą, taigi tiesiogiai jos aptikti neįmanoma. Mokslininkai jos egzistavimą atrado iš gravitacinio poveikio įprastai medžiagai.
Vengrų mokslininkai aptiko įrodymų apie anksčiau nežinotą dalelę, kuri yra 30 kartų sunkesnė už elektroną. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti anksčiau šįmet.
„Eksperimento autoriai nesugebėjo įrodyti, kad tai yra nauja jėgos rūšis, – sakė J.Fengas. – Jie paprasčiausiai matė įvykių perteklių, kurie pranašavo naują dalelę, tačiau jiems nebuvo aišku, ar tai buvo medžiagos dalelė, ar jėgą pernešanti dalelė.“
J.Fengas su kolegomis nustatė, kad vengrai atrado ne „tamsųjį fotoną“, o „protofobišką X bozoną“ – keistą dalelę, kurios egzistavimas būtų ženklas apie penktąją fundamentalią jėgą.
Elektromagnetinėje sąveikoje dalyvauja protonai ir elektronai, o naujai atrasta dalelė sąveikauja tik su protonais ir neutronais, be to, tik labai mažu atstumu.
„Joks kitas bozonas, kurį esame stebėję, neturi tokių charakteristikų, – sakė J.Fengo kolega Timothy Taitas. – Kartais mes jį vadiname tiesiog „X bozonu“, kur X reiškia „nežinomas“.“
Galima penkta fundamentalioji sąveika, manoma, būtų susijusi su elektromagnetizmu, stipriąja ir silpnąja sąveikomis.
Neatmetama, kad įprastos materijos ir sąveikų Visata turi paralelinę „tamsiąją“ dalį, su savo materija ir jėgomis, pridūrė J.Fengas. „Gali būti, kad šios dvi dalys tarpusavyje bendrauja ir sąveikauja per kažkokias slaptas, tačiau fundamentalias sąveikas“, – teigė jis.
Nors šie svarstymai intriguoja, tyrėjai pabrėžia, kad tai yra jų pirminės interpretacijos, kurias dar reikia pagrįsti ar paneigti tolimesniais tyrimais ir eksperimentais. Be to, kartais paaiškėja, kad greitintuvuose aptinkamos dalelės tėra statistinės fliuktuacijos.
Geroji žinia – tolimesnius tyrimus galės atlikti daug darbuotojų įvairiose šalyse. „Kadangi naujoji dalelė yra tokia lengva, yra daug tyrimų grupių, kurios dirba mažose laboratorijose visame pasaulyje ir galės patikrinti šiuos teiginius, kai jau žino, ko ieškoti“, – sakė J.Fengas.
Parengta pagal Space.com
