Naudodami palydovines nuotraukas, skraidykles ir „Google Earth“ programą, archeologai Petroje (Jordanija) atrado didžiulį statinį, kurio plika akimi taip lengvai nepamatysi.
Petra kartą buvo apibūdinta „senu kaip laikas rožių raudonumo miestu“. Yra likę daug istorinių šaltinių, kurie patvirtina jo egzistavimą dar IV amžiuje prieš mūsų erą. Mokslininkai šią sritį pradėjo tyrinėti dar nuo XIX amžiaus pradžios, todėl nenuostabu, kad pasaulio paveldo reitinge tai yra viena garsiausių archeologiškai svarbių vietovių pasaulyje.
Nepaisant Petros populiarumo ir ištirtumo, archeologai vis dar sugeba rasti įspūdingų istorinių paminklų. Šį kartą jie aptiko maždaug 56–49 kvadratinių metrų struktūrą, kuri plyti ant vieno iš Jordanijos plokščiakalnių.
Didžioji dalis šios vietovės vis dar nėra pakankamai ištirta, vis dėlto archeologai jau po truputį dėlioja visą naujai atrasto statinio atsiradimo istoriją.
Aplink aptiktos keramikos liekanos rodo, kad monumentą galėjo pastatyti Nabatėjai, maždaug II amžiuje prieš mūsų erą. Sistemos forma ir struktūra rodo, kad ji greičiausiai buvo naudojama kaip vieša apeigų platforma, vaidinusi svarbų vaidmenį Petros kūrimosi laikotarpiu.
Įdomiausia tai, kokiais būdais šis statinys buvo atrastas. Naujausios technologijos leido istorikams sutaupyti pinigų, energijos ir laiko, kurių paprastai reikia kasinėjimams.
Viena iš „National Geographic“ savamokslių „erdvinės archeologijos“ specialisčių Sara Parcak papasakojo, kaip buvo padarytas įspūdingas atradimas: „Vaizdai iš kosmoso mums parodė labai subtilius pokyčius pikselių lygmenyje. Palydoviniuose žemėlapiuose mes juos pažymėjome skirtingomis spalvomis pagal ūkinę paskirtį. Taip pat bepilotėmis skraidyklėmis apžiūrėjome teritorijas ir galiausiai, pasitelkdami sudėtingus kompiuterinius algoritmus, atskleidėme visiškai nematomą prarastų miestų pasaulį.“
„Dar visai neseniai futuristinėmis vadintos technologijos mums jau padeda išsaugoti savo praeitį“, – pridūrė mokslininkė.
Mokslininkai Sara Parcak ir Christopheris Tuttle neseniai paskelbė savo išvadas žurnale „The American Schools of Oriental Research“.
