Tokią išvadą jie priėjo tyrinėdami 6 tūkst. metų senumo kapus Portugalijoje. Maža to, mokslininkai pastebėjo, kad įėjimai orientuoti taip, jog iš jų geriausiai matomas Aldebaranas – ryškiausia žvaigždė Tauro žvaigždyne ir 14-a pagal ryškį naktiniame danguje.
Senovės žmonėms šios žvaigždės stebėjimai galėjo būti itin reikšmingi, kadangi ji leido orientuotis, kada atėjo metas kasmetiniam „žygiui“ – gyvūnų bandų pervedimui į vasaros maitinimosi plotus kalnuose. Kasmetinis įvykis galėjo sutapti su žvaigždės pasirodymu ryto padangėje.
„Prieš 6 tūkstančius metų Aldebaranas pakildavo balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, taigi tai būtų labai gera, labai tiksli kalendorinė žymė, kuria pasinaudoję žmonės galėjo sužinoti, kada atėjo metas persikelti į aukštumas“, – sakė Fabio Silva iš Velso šv. Dovydo trejybės universiteto.
Mokslininkai įsitikinę, kad iš tunelių Aldebaraną buvo įmanoma pastebėti keliomis dienomis ar net savaite anksčiau nei būnant lauke.
„Laidojimo patalpa ir ilgas į ją vedantis koridorius yra tarsi teleskopas be lęšių – tai yra ilgas „vamzdis“, pro kurį matomas dangus“, – sakė F.Silva.
Koridorius yra nukreiptas į konkretų tašką horizonte, jis blokuoja visą išorinę šviesą, taigi akys būna prisitaikę prie tamsos, o žvilgsnis yra koncentruotas būtent ten, kur ryškioji žvaigždė turi pakilti.
Manoma, kad astronominiams stebėjimams senovėje buvo suręsta ir daugiau statinių. Vienas garsiausių – Stounhendžas. Tačiau suprasti tikrąją jų reikšmę ir paskirtį yra sudėtinga.
Parengta pagal Theguardian.com inf.
