Specialiai politikams: kaip apgauti melo detektorių?

Poligrafas yra įrenginys, galintis fiksuoti apklausiamo asmens širdies veiklą (pulsą, kraujospūdį), kvėpavimą, prakaitavimą ir kitus fiziologinius pokyčius (pvz., temperatūros pokyčius, raumenų refleksus ir pan.). Tokiu būdu siekiama įvertinti tiriamo asmens teiginių patikimumą, paprasčiau sakant – meluoja jis ar sako tiesą.

Remiantis Poligrafo naudojimo įstatymu, šis prietaisas Lietuvoje gali būti naudojamas tiriant asmenis, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja. Atskirais atvejais poligrafas gali būti naudojamas ir teismuose – pavyzdžiui, kovo mėnesį, remiantis melo detektoriaus parodymais ir kitais duomenimis, dviejų instancijų teismai pripažino 41 metų anykštėną kaltu dėl išžaginimo.

Nors šių prietaisų šalininkai teigia, kad jų patikimumas yra itin didelis (net iki 90 proc.), moksliškai tai nėra įrodyta. Ne sykį pasitaikė atvejų, kai buvo laikoma, kad įtariamasis meluoja, nors vėliau paaiškėjo, kad jis paprasčiausiai jaudinosi.

„Yra savaime suprantama, kad žmogaus vidinė būsena, klausiant apie pramanytą ar inscenizuotą veiką, skiriasi nuo būsenos, kai klausimai siejami su reiškiamais įtarimais ar kaltinimais dėl konkrečios nusikalstamos veikos padarymo“, – savo moksliniame darbe pastebi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gintaras Goda.

Maža to, poligrafą galima apgauti – tai ne kartą įrodė žinomi šnipai (Aldrichas Amesas, Karlas Koecheris, Ana Montes ir kiti). Internete nesunku rasti instrukcijų, kuriose pateikiami patarimai, kaip suklaidinti melo detektorių.

Pasidomėkite poligrafais – ką jie atlieka, kaip veikia. Svarbiausia yra suprasti, kad poligrafija nėra tikslusis mokslas. Apskritai, tai nėra joks mokslas. Šiuos aparatus sukūrė tardytojai, ne mokslininkai, o jų rezultatai dažnai būna prieštaringi. Neveltui poligrafų parodymų nepriima daugiau nei pusės pasaulio valstybių teismai.

Sužinokite, ką sieks išsiaiškinti tyrėjas. Jei apklausa numatyta dėl specifinio įvykio, veikiausiai žinosite, kokių klausimų galite sulaukti. Jei tai susiję su įdarbinimu, pasidomėkite, ką galite ir ko neturėtumėte prisipažinti.

Lemiamos dienos rytą įtrinkite delnus ir pirštus antiperspirantu – jis užkimš prakaito liaukas, taigi melo detektorius neteks vieno iš savo „jutimų“, nefiksuos prakaitavimo. Dezodorantu galite pasipurkšti ir kaktą, pažastis.

Į apklausą atvykite laiku, tvarkingai apsirengęs, atrodykite savimi pasitikintis. Atminkite, kad galite būti stebimas visą laiką, vos įžengsite į atitinkamą įstaigą. Laukiamajame, tualete ir kitose vietose gali būti slaptų kamerų, taigi neišduokite jaudulio, net jei manote, kad nesate stebimas.

Neatskleiskite tyrėjams, kad domėjotės poligrafais. Apsimeskite, kad apie tokias apklausas mažai nutuokiate, tačiau neišsakykite abejonių dėl tokių tyrimų patikimumo (dar geriau – jei sulyginsite tai su mokslu).

Tyrėjas gali pabandyti jus pričiupti paminėdamas kokį nors techninį terminą ar akronimą – net jei jį suprasite, derėtų apsimesti, kad neįsivaizduojate, ką jis reiškia. Pernelyg išsamios žinios apie poligrafiją gali sukelti įtarimų ir tyrėjui gali atrodyti, kad kažką slepiate, net jei taip ir nėra.

Neparodykite, kad bijote būti pričiuptas – pavyzdžiui, prieš pokalbį jūsų gali paprašyti nusiplauti rankas. Nuėjęs į tualetą taip ir padarykite – veikiausiai esate stebimas, o apsimesdamas tik padidinsite įtarimus.

Patikrinimo melo detektoriumi metu tiriamajam pateikiami trijų rūšių klausimai: nereikšmingi, kontroliniai ir susiję su tyrimu.

Nereikšmingi klausimai yra tokie, į kuriuos atsakymai ir taip aiškūs, pavyzdžiui „Koks jūsų vardas?“, „Ar šioje patalpoje šviečia lempos?“, „Ar esate valgęs makaronų?“ ir panašiai.

Kontroliniai – nepatogūs, nemalonūs klausimai, į kuriuos atsakydamas žmogus gali sumeluoti. Pavyzdžiui: „Ar esi melavęs, siekdamas išvengti problemų?“, „Ar esi vogęs?“, „Ar esi melavęs savo tėvams?“ Daugelis žmonių yra tokius dalykus darę, bet nenori to prisipažinti. Poligrafo parodymai šių atsakymų metu lyginami su reakcijomis į svarbiuosius klausimus.

Kad apgautumėte poligrafą, klausiami nereikšmingų klausimų sugalvokite neįprastą atsakymą. Pavyzdžiui, jei jūsų klaus, kokie dabar metai, atsakykite „Raudonosios ugninės beždžionės metai.“ Arba galite galvoti apie nemalonų, pavojingą dalyką (pvz., kaip skęstate, krentate nuo pastato ar pan.), intensyviau kvėpuoti. Jūsų tikslas – nežymiai kilstelėti savo kūno rodmenis ir suklaidinti tyrėją, kad tokia yra jūsų reakcija į įprastą klausimą.

Atsakydami į kontrolinius klausimus turėtumėte meluoti, o meluodami įsikąsti į liežuvį, užminti ant akmenuko bate (jį reikėtų įsimesti prieš testą) arba atlikti sudėtingą matematinį veiksmą galvoje – svarbiausia, kad jūsų kūno parodymai būtų kuo didesni. Tyrėjui atrodys, kad esate itin nervingas ir meluodami reaguojate itin jautriai.

Tuo metu kai pereisite prie reikšmingųjų klausimų, pasistenkite nusiraminti, galvokite apie kažką malonaus ir atsakinėkite ramiai, tačiau rimtai ir nedvejodamas. Kvėpuokite ramiai, negiliai, apie 15–30 įkvėpimų per minutę.

Tyrėjas gali bandyti jus įtikinti, kad yra jūsų draugas ir bando jums padėti, tačiau neužkibkite ant kabliuko: jo vienintelė užduotis yra ištraukti jūsų prisipažinimą.

Nesivelkite į diskusijas su tyrėju ir pateikite kuo trumpesnius atsakymus, jei įmanoma – tik „taip“ arba „ne“. Tokiu atveju, net jei rodyklės nežymiai šoktels (juk jūs meluojate!), tai nesukels didelio įtarimo.

Nieko neprisipažinkite ir nekreipkite dėmesio į poligrafo rodmenis ar tyrėjo reakciją – jis gali pradėti aiškinti matąs, kad meluojate, tačiau vienintelis nepaneigiamas dalykas yra jūsų prisipažinimas.

Pasibaigus interviu ir atjungtas nuo aparato, išlikite ramus. Tyrėjas jus gali palikti vieną kambaryje, vėliau grįžti ir pareikšti žinąs, kad apie kažką melavote – neapsigaukite, tai tėra jo triukas. Kartokite anksčiau išsakytus teiginius ir pasistenkite išvengti tolimesnės apklausos.