Jei manote, kad kontraversiškai vertinamos kompanijos iš Sietlo (JAV) vadovės teiginys skamba pernelyg fantastiškai – jūs ne vieninteliai. Nors ji teigia pritaikiusi metodą, apie kurį jau buvo nemažai kalbama, net kai kurie su „Bioviva“ bendradarbiaujantys mokslininkai kaltina E.Parrish šarlatanizmu.
Mat moteris šešis mėnesius sau taiko eksperimentinę genų terapiją, kurią kritikai vadina nepakankamai ištirta. Ji pailgino savo leukocitų telomeras metodu, kurį teoriškai Stanfordo universiteto mokslininkai aprašė tik praėjusiais metais. Tad daugelis mano, kad, švelniai tariant, tetulė paskubėjo.
Kita vertus, įsivaizduok – tau 44 m., tu turi įrankį tapti dvidešimtmete, o naudotis juo neleidžia tik dėl to, kad per mažai ištirtas. Na, kuri nepaskubėtų?
Telomeros, arba kas saugo jaunystę
Amžinos jaunystės fontano nėra. Užtat yra telomeros – tai lyg kokie mūsų genomą nešančių chromosomų galiukus nuo sudilimo saugantys šalmeliai. Tos chromosomos kiekvienai ląstelei dalinantis sukuria savo kopiją. Tačiau kažkas vis dėlto vyksta neidealiai – jei kopija būtų visiškai tiksli, būtume amžini ir visada tokie patys.
Štai ir paaiškėjo, kad kaltos telomeros – kiekvieną kartą chromosomai dalijantis jie trumpėja. Kai žmogus jaunas, telomeros yra 8–10 tūkst. nukleotidų ilgio. O kai sutrumpėja iki kritinės ribos, ląstelė nustoja dalintis ir miršta. Tyrimai parodė, kad telomerų ilgio matavimas gali pakankamai tiksliai prognozuoti, kiek dar liko žmogui gyventi.
Stanfordo mokslininkai aprašė metodą, kaip pasitelkus modifikuotą RNR iš DNR perduoti instrukcijas ląstelės proteinų gamybos „fabrikams“. Eksperimente panaudotą RNR nešė savyje kodo seką TERT – aktyvų natūraliai aptinkamo enzimo telomerazės komponentą.
Taip paveiktos ląstelės pradėjo greičiau dalintis ir elgtis lyg jaunos. Tuo metu mokslininkai išreiškė viltį, kad vieną dieną taip galima bus gydyti raumenų distrofiją, ligas atsirandančias senstant. O kada nors gal net sukurti vaistus nuo senatvės.
Elizabeth Parrish nutarė, kad „kada nors“ jau atėjo.
Stebuklingas atjaunėjimas?
2015 m. rugsėjį E.Parrish praėjo dvi eksperimentines procedūras, kurias sukūrė jos kompanija. Pirmoji – tam, kad senstant nenyktų raumenų masė, antroji – stabdanti kamieninių ląstelių nunykimą, dėl kurio atsiranda senatvinės ligos.
Taigi, jai į raumenis buvo suleistas baltymas folistatinas, be to, ji gavo modifikuotų virusų, kurie neša telomerazės gamybą skatinančių genų informaciją. Procedūros buvo atliktos Kolumbijoje, nes JAV tai būtų draudžiama.
Nors eksperimentą pradėjo tiesiog norėdami parodyti, kad naujausi genų terapijos metodai yra saugūs, gautas rezultatas, jei tikėtume matomais duomenimis, yra unikalus. Pirmą kartą istorijoje pavyko sėkmingai pailginti žmogaus telomeras – ligi šiol tai buvo išbandyta tik su laboratorinėmis pelėmis.
Prieš pat atliekant šią procedūrą Hjustono (Teksasas, JAV) laboratorijoje buvo pamatuotas E.Parrish baltųjų kraujo kūnelių telomerų ilgis. Tuomet paaiškėjo, kad jie neįprastai trumpi, reiškia, moteris buvo linkusi greitai susenti ir anksti susirgti senatvinėmis ligomis.
2016 m. kovą pakartojus testą, nustatyta, kad telomeros pailgėjo nuo 6,71kb iki 7,33kb. Moters leukocitai atjaunėjo apie 20 metų. Tyrimą nepriklausomai patvirtino dar dvi pasaulio laboratorijos.
Tiesa, kai moteris pradėjo viešai tuo girtis, nuo jos atsiribojo vienas iš kompanijos mokslinių patarėjų, Vašingtono universiteto profesorius George’as Martinas.
„Tai – didžiulė problema. Esu labai nusivylęs tuo, kas vyksta. Raginčiau atlikti kur kas daugiau tyrimų prieš eksperimentuojant su žmonėmis“, – sakė mokslininkas.
Tačiau padaryta tai, kas padaryta, „Bioviva“ dabar stebi savo „nulinį pacientą“, tikrina, ar leukocitų jauninimas turi realų poveikį audiniams ir organams.
„Kol kas tiesioginio ryšio tarp telomerų ilgio ir sveikatingumo mes nenustatėme. Jei plauką nudažai, dar nereiškia, kad jis nebežilas“, – sako Džordžtauno universiteto tyrėja Dana Geil.
O prieš pavydėdami Elizabeth ir prieš puldami mokėti milijonus už abejotiną procedūrą kokiems nors šarlatanams iš Rusijos, turėtume neužmiršti, kad skirtingose ląstelėse su amžiumi telomeros elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, limfocituose jie nekinta, o spermoje net ilgėja.
Be to, sutrikęs normalus telomerų trumpėjimas ir piktybinių navikų ląstelėse. Tad dar neaišku, ar ieškodama jaunystės E.Parrish nesurado sau kokios leukemijos. Juk ne veltui legendose tie, kas randa jaunystės šaltinį, dažnai suklysta ir atsigeria iš mirties taurės.
