Daugumą šių prasimanymų jūs, tikriausiai, kažkur girdėjote ar skaitėte – apie tai, kad iš dangoraižio numesta moneta gali užmušti žmogų, kosmose sproginėjančius žmones ar neatsistatančias nervų ląsteles. Visa tai, suprantama, su mokslu neturi nieko bendro.
1. Evoliucija dažnai suprantama kaip gyvų organizmų „tobulėjimas“. Tiesa, biologijoje žinoma nemažai pavyzdžių, kad viskas vyksta atvirkščiai – atpalaiduojančioje aplinkoje gyvūnai greitai degraduoja, praranda išgyvenimo gebėjimus.
Pavyzdys – Dodo (karveliniai paukščiai), kurie išmirė dėl evoliucijos.
Evoliucija – organizmo pokyčiai ir adaptacija mus supančioje aplinkoje, bet nebūtinai „žingsnis po žingsnio į priekį“.
2. Žmogaus kūno likimas kosmose. Iš tikrųjų, žmogaus kūnas atvirame kosmose nesusproginės, netaps ledinuku per keletą sekundžių ir kraujas neužvirs.
Dėl deguonies trūkumo žmogus per dvidešimt sekundžių praranda sąmonę ir miršta per pusantros ar dvi minutes. Bet iki tol išgelbėjus, jis turi neblogą šansą išgyventi.
3. Šiaurinė žvaigždė nėra pati ryškiausia danguje. Ji net nepatenka į pirmąjį ryškiausių žvaigždžių dešimtuką. Tiksliau, pagal ryškumą ji yra 46-oji žvaigždė naktiniame skliaute. Pati ryškiausia žvaigždė (be Saulės) – Sirijus.
4. Penkių sekundžių taisyklė (t.y. greitai pakėlus maistą jį saugu valgyti) ne tik neteisinga, bet ir negarantuoja saugumo. Kenksmingi mikroorganizmai akimirksniu patenka į nukritusį ant žemės maistą, nelaukdami nei sekundės, juo labiau penkių.
5. Tamsioji Mėnulio pusė, įsitvirtinusi populiarioje kultūroje, iš tiesų tokia nėra.
Yra Mėnulio sritis, nematoma iš Žemės, bet ją Saulė apšviečia neblogiau už mūsų nuolat matomą pusę. Taigi teisingas terminas būtų nematomoji Mėnulio pusė.
6. Dar vienas „mokslinis“ paklydimas susijęs su galvos smegenų ląstelėmis. Laikoma, kad nervų ląstelės neatsistato, o suaugusiųjų žmonių neuronai nebesidalija. Tai gryna netiesa – smegenų ląstelės auga ir keičiasi visą žmogaus gyvenimą.
7. Moneta, net nukritusi iš kelių šimtų metrų aukščio, nesugebės pakenkti apačioje stovinčiam žmogui, kad ir ką esate girdėję ar skaitę. Tai – tik dar vienas paplitęs prasimanymas.
Net jeigu monetos nenupūs vėjas, daugiausia, ką ji gali padaryti, tai „aukos“ odoje palikti nedidelę mėlynę.
8. Aukšta temperatūra dėl Žemės atmosferą pasiekusio meteorito arba kosminio laivo – populiarių prasimanymų sritis.
Iš tikrųjų atmosferą pasiekę kūnai smarkiai įkaista dėl oro slėgio, kuris supa dideliu greičiu judantį objektą (t.y. aerodinaminio aplinkos pasipriešinimo). Be to, jei meteoritai pasiekia planetos paviršių, jie nebūna karštesni už paprastus akmenis.
9. Sakyti, kad žaibai niekada nesmogia du kartus į tą pačią vietą – prasimanymas, dėl kurio žmonės net žūva.
Be abejo, žaibas gali du kartus smogti į tą pačią vietą, ypač jeigu tai yra aukštas medis arba pastato bokštas.
10. „Gravitacijos nebuvimas“, dėl kurio kosmonautai gali sklandyti nesvarumo būklėje, – visiška nesąmonė.
Visi objektai, kurie yra Žemės orbitoje, taip pat ir Tarptautinė kosminė stotis, ne „sklando“, bet pastoviai „krenta“, veikiami traukos jėgos – tos pačios, kuri laiko mus „prilipusius“ prie Žemės. Netgi jeigu nutolsite nuo bet kokių kosminių kūnų, gravitacija niekur nedings, o tik gerokai susilpnės.
