Meiliai Nesės vardu vadinama pabaisa Škotijos ežere „apsigyveno“ dar 565 mūsų eros metais, kai susidūrimą su ja aprašė Škotiją krikštijęs airių misionierius, šventasis Kolumba. Ir štai dabar povandeninis autonominis robotas „Munin“ Neso ežere sonaru padarė ryškią dugne gulinčio monstro nuotrauką. Tad kodėl tai nesukėlė jokios entuziazmo bangos?
Aršus susidomėjimas Loch Neso pabaisa prasidėjo dar 1933 m. Tuomet išplito plaukiojantį dinozaurą primenančios pabaisos nuotrauka, kurią liudytojas atseit padarė šiame ežere. Nuo to laiko dešimtmečius entuziastai ją medžiojo visomis įmanomomis priemonėmis.
Sunku net aprašyti, kiek buvo surengta povandeninių ekspedicijų, kiek ežere darbavosi sonarų ir povandeninių triukšmų klausymo įrangos, kiek dar buvo padarytą „tikrų“ pabaisos nuotraukų, tačiau jokio bent kiek įtikimesnio Nesės egzistavimo įrodymo taip niekas ir nepateikė.
Tačiau tai netrukdo tęsti vieną ar kitą tyrimą. Ir vieną tokių vykdė Norvegijos įmonės „Kongsberg Maritime“ padalinys Didžiojoje Britanijoje. Technologines sistemas navigacijai ir žvalgybai jūroje kurianti įmonė rinko duomenis apie ežero ekosistemą, tam pasitelkusi autonominį povandeninį robotą.
Beje, antro didžiausio ir giliausio Didžiosios Britanijos ežero žvalgyba ši įmonė užsiima jau nuo 1987 m., tik dabartinis torpedą primenantis robotas „Munin“ gerokai tobulesnis.
Įsivaizduojate, kaip nustebo tyrėjų komanda, kai robotas ežero dugne sonaru užfiksavo kuo tikriausią Nesę. Dugne gulinti 9 metrų ilgio pabaisa atrodė lygiai taip, kaip ją visi ir įsivaizduoja. Ilgas kaklas prie apkūnaus ištempto liemens ir t.t.
Taigi, gera naujiena: Loch Neso pabaisa aptikta ir nufotografuota!
Bloga naujiena: tai ne priešistorinis gyvūnas, o kino filmui apie Šerloką Holmsą pagamintas ir 1969 m. ežere nuskendęs Loch Neso pabaisos modelis.
Taigi, zoologinės mįslės ir vėl niekas neišsprendė, užtat vieną 46 metų senumo kino industrijos paslaptį išsiaiškino.
Šį „natūralaus“ dydžio Nesės modelį menininkas Wally Veeversas pagamino filmui „Asmeninis Šerloko Holmso gyvenimas“, kuris kino teatruose pasirodė 1970 m. Ten pasakojama, kaip nuobodžiaujantis Holmsas tiria belgų inžinieriaus dingimo aplinkybes, nuvyksta į Škotiją ir ten kažkuriuo momentu jį ir daktarą Vatsoną užpuola Loch Neso pabaisa.
Iš pradžių mažo povandeninio laivelio stumiama 9 metrų pabaisa turėjo du pelekus, bet režisieriui jie nepatiko. Deja, nuėmus pelekus maketas gerokai prasčiau plaukė ir 1969 m. plukdant į filmavimo aikštelę nuskendo lyg akmuo.
Filme buvo panaudota paskubomis pagaminta stiklo audinio galva su kaklu, o pabaisa, štai, sugrįžo dabar.
Beje, kriptozoologijos entuziastai dar gali neskubėti graužti alkūnių ir į asfaltą trinti plikių. Jei taip aršiai žvalgomame ežere šitiek metų galėjo likti nepastebėtas nuo nieko nesislapstantis maketas, tai tikra pabaisa irgi gali būti kažkur anapus… arba šiapus…
