Du mokslo centrai
Apie tai, kokia technika, kokios laboratorijos ir mokslininkai dirbs oficialiai atidarytuose Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) bei Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC), jau ne kartą rašėme.
Čia įsikūrusiose laboratorijose jau dirba keli naujausi ir geriausi regione įrenginiai, kurie įgalins lietuvius dar sparčiau vystyti tas fizikos mokslo sritis, kuriose esame lyderiai – lazerių optikos bei organinių šviesos diodų technologijas.
„Kai skaitai, kad Lietuva gamina 10 procentų pasaulio lazerių – tai skamba gerai. Bet kol nepamatai ir nepajunti, to negali suprasti. Kai skaitai, kad Lietuva biotechnologijų kuria vienam gyventojui dešimtkart daugiau negu Europos vidurkis – irgi atrodo gražu ant popierius. Bet kai pamatai – supranti: Lietuva tikrai turi perspektyvą, Lietuva tikrai bus inovacijų šalimi.
Šiandien Lietuvos mokslas pražysta gražiausia gėle. Atidarome du labai svarbius, pasaulinio mąsto mokslo tiriamuosius centrus. Mokslų, kuriuose Lietuva jau yra pasiekusi daug, o dabar galės pasiekti dar daugiau“, – susirinkusiems mokslininkams kalbėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ir tuoj pat išsakė pagrįstą priekaištą, kad dažniausiai šiuo metu girdima pastaba yra tai, kad Lietuva dar nesugeba iki galo panaudoti savo mokslinių išradimų šalies žmonių gerovės kūrimui. Būtent sugebėjimas iš mokslo uždirbti tampa svarbiu mokslo centrų prioritetu.
Vien to, kad viena iš Gyvybės mokslų centre įsikūrusių laboratorijų jau dabar labai rimtai gali pretenduoti į Nobelio premiją, būtų pakankama priežastis sukurti tokį centrą. O juk čia dirba ne vien labai daug prie šiuo metu pasaulį apverčiančios genų modifikavimo technologijos CRISPR-Cas9 sukūrimo prisidėjęs molekulių biologas Virginijus Šikšnys.
Vadovai teigia, kad dviejuose mokslo centruose Saulėtekyje dirbs 85 proc. geriausių ir labiausiai pasaulyje žinomų Lietuvos mokslininkų. Mums lieka laukti beprotišką naudą nešiančių jų išradimų.
Nes kažkaip nebeįdomu tik žinoti, kad lietuviai sukūrė daugybę technologijų, taikomų „Samsung“ telefonuose diegiamuose AMOLED ekranuose, bet jų savininkas ir yra „Samsung“.
Arba, kad V.Šikšnys bene pirmasis pasaulyje suvokė CRISPR technologijos taikymą genų modifikavimui, tačiau dabar dėl milijardus nešiančių patentų ginčijasi tik du JAV universitetai – sako, Lietuva tokiam ginčui tiesiog laiku neskyrė pakankamai lėšų.
Viena atominė paroda
Apie tai, kad Lietuva taps asocijuota Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN nare, galime kalbėti iškilmingai ir sarkastiškai. Mokslininkai sako, kad tai suteiks neregėtų galimybių, verslininkai puse lūpų užsimena, kad narystė gali baigtis kartu su Europos fondais 2020 m. – tiesiog nebebus iš ko mokėti nario mokesčio.
Tačiau apie CERN dalelių fizikos laboratorijos darbus galime kalbėti tik su didele pagarba. Kai pamėgini įsivaizduoti tą nesuvokiamų technologijų įrenginį – Didįjį hadronų greitintuvą arba atliekamus elementariausių dalelių tyrimus, pasaulio sandaros suvokimo gelmę, pasijunti lyg blusa ant kosminės raketos tūtos.
Išties viskas yra ne taip nesuvokiama ir ne taip tolima. Būtent tam, kad geriau suvoktume CERN tikslus, o mūsų vaikai gal susižavėtų galimybe tapti mokslininkais, naujame NFTMC pastate surengta nemokama paroda „Accelerating Science“.
Taigi, duris atvėrė ir didžiausia ligi šiol Lietuvoje nematyta CERN ekspozicija, kurią kiekvienas galėsime nemokamai aplankyti nuo kovo 16 d. iki liepos 15 d.
Aprašinėti interaktyvius stendus, įvairius kompiuterinius žaidimus, filmukus, kurie penkiose skirtingose erdvėse labai suprantamai ir smagiai pristato skirtingas mokslo temas, tiesiog beprasmiška.
Ir nuotraukos parodo tik labai mažą dalelę to, ką gali pajusti pasinėręs į atmosferą, kuri vyravo po Didžiojo sprogimo, žaisdamas su fundamentaliosioms dalelėms, gvildendamas nežinomas visatos lygtis ar pasinėręs į Didįjį hadronų greitintuvą.
„Parodos ypatumas tas, kad jos lankytojus aptarnaus tikri profesionalai – Vilniaus universiteto mokslininkai, daugelį metų dirbantys bendruose projektuose su CERN, paskelbę šimtus publikacijų elementariųjų dalelių fizikos srityje. Todėl šios parodos poveikį Lietuvos visuomenei, ypač jaunimui, sunku pervertinti“, – sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.
Žodžiu, jei iki vasaros vidurio nerasite laiko jos aplankyti, vadinasi, tiesiog nesidomite žmonijos ateitimi. O praradus vaikišką smalsumą sunku tikėtis įdomaus gyvenimo. Ir patikėkite – užsiimančių tuo nesuvokiamai sudėtingu mokslu žmonių gyvenimas labai įdomus. Tai puikiai matosi tik pažvelgus į jų veidus.
