Gandai apie šį atradimą sklando jau nuo šių metų pradžios, tačiau eksperimentą vykdančios LIGO („Laser Interferometer Gravitational Wave Observatory“) grupės atstovai laiko liežuvį už dantų.
Na, bent jau laikė iki šiol – ketvirtadienį tyla bus nutraukta. Vašingtone vyksiančioje konferencijoje dalyvaus LIGO atstovai bei mokslininkai iš Kalifornijos technologijos instituto ir Masačusetso technologijos instituto, skelbia Phys.org.
Kvietime nurodoma, kad mokslininkai „pateiks naujausią informaciją apie bandymus užfiksuoti gravitacines bangas – arba erdvėlaikio raibulius – naudojant LIGO“.
Gravitacines bangas A.Einsteinas numatė dar 1916 metais. Jos sklinda iš pačių energingiausių Visatos įvykių, tokių kaip žvaigždžių sprogimai ar juodųjų bedugnių susiliejimai.
Manoma, kad gravitacinės bangos atsirado per Didįjį sprogimą prieš 13,8 milijardo metų. Kaip ir raibuliai nuo į ežerą įmesto akmens, gravitacinės bangos neša katastrofinių įvykių energiją per Visatą kaip gravitacinį spinduliavimą.
Pagal A.Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, gravitacinės bangos paaiškina, kaip masė Visatoje keičia erdvės formą. Dėl gravitacinių bangų erdvėlaikis šalia masyvių objektų gali išlinkti ir tokia išlinkusia forma gali sklisti erdve, panašiai kaip seisminės bangos sklinda Žemės pluta.
Iki šiol gravitacinių bangų niekam nebuvo pavykę stebėti tiesiogiai. Fizikų skaičiavimų duomenimis, gravitacinėms bangoms pasiekus Žemę, jų amplitudė būna milijardosios atomo skersmens dalies eilės. Joms išmatuoti reikia ypač tikslių instrumentų ir aplinkos be jokių trikdžių.
