Žmonija – ganėtinai pažeidžiama. Rimtas Saulės žybsnis, rimtesnis asteroidas, supernovos sprogimas Saulės sistemos kaimynystėje – ir žmonijos gali nelikti.
Sterlingo universiteto mokslininkas Lucas Bussiere portale Theconversation.com mėgino panagrinėti šią problemą ir priėjo išvadą, kad Žemėje viršų paimtų netikėta rūšis – vargu ar tai būtų žmogbeždžionės.
Vis dėlto pirma derėtų išsiaiškinti, ką reiškia sąvoka „dominuojanti rūšis“. Pirmiausia derėtų pasirinkti gamtos pasaulio karalystę. Tebūnie tai gyvūnai. Mikroorganizmų dominavimo era baigėsi prieš 1,2 mlrd. metų, nors bakterijos niekur nedingusios ir šiandien – tiesa, jos jau nebedominuoja. Planetoje išplito daugialąsčiai organizmai.
Kai kuriais duomenimis, dabar keturi iš penkių visų gyvūnijos karalystės individų yra apvaliosios kirmėlės. Tačiau ar jos dominuoja planetoje? Kažin. Panašu, kad kiekybinis pranašumas, gausa ar įvairovė nėra esminis dominavimo veiksnys.
Mūsų vaizduotei atrodo, kad karaliauja didžiausi ir charizmatiškiausi organizmai. Be abejo, įsitikinime, kad Žemėje dominuoja Homo sapiens, yra labai daug narcisizmo. Atrodytų, žmonijai išnykus, jos vietą galėtų perimti genetiškai artimiausios rūšys. Kaip tik panašus scenarijus aprašomas Pierre Boulle fantastiniame romane „Beždžionių planeta“. Jame pasakojama apie primatus, kurie ištobulintų savo kalbą ir įvaldytų technologijas, jei tik jiems būtų duota laiko ir vietos.
Vis dėlto kažin, ar primatai užimtų žmonijos vietą Žemėje – labiausiai tikėtina, kad jie išmirtų kartu su žmonija arba netrukus po žmonijos apokalipsės. Homo sapiens yra vienintelė hominidų rūšis, kurios populiacija nėra kritiškai maža. Jei įvyktų kokia nors globalinė katastrofa, labiau išsivystę primatai išnyktų gal net greičiau nei žmonės, nes jų populiacijos žymiai mažesnės.
Panašu, kad tokia lemtis grėstų visoms fiziologiškai į žmones panašioms rūšims. Ar pavyktų Žemėje įsigalėti kuriai nors rūšiai, kuri žmonijai yra ne tokia gimininga ir genetiškai tolima? Ar tokiai rūšiai pavyktų išsiugdyti protą ir sukurti visuomenę?
Irgi vargu. Mat iš visų Žemėje kada nors dominavusių rūšių vieninteliai žmonės išsiskiria protavimu ir rankų miklumu. Tai irgi byloja, kad nei protavimas, nei rankų išlavėjimas nėra rūšies dominavimo sąlyga – anksčiau kone visos kitos rūšys dominuoti planetoje sugebėjo ir be protavimo, ir be nagingumo. Panašu, kad evoliucija proto nemėgsta, išskyrus tuos atvejus, kai protas lemia didesnius šansus išgyventi ir pratęsti giminę.
Todėl būtų didelė klaida įsivaizduoti, kad žmonijos įpėdiniai būtinai būtų superprotingi ir socialūs. Arba kad jie būtų įvaldę kalbą ir technologijas, kokias išrado ir dabar naudojasi žmonija.
Tad kas galėtų dominuoti Žemėje praėjus 50 mln. metų po žmonijos išmirimo?
Atsakymas – ir nuviliantis, ir intriguojantis. Galima tvirtai pasakyti, kad tai nebus šimpanzės, gorilos ar orangutangai. Deja, numatyti, kuri kita rūšis tai galėtų būti – neįsivaizduojama. Ko gero, tai – neprognozuojamas dalykas. Žemėje įvyko ne vienas masinis gyvybės išmirimas. Po kiekvieno jų Žemėje įsigalėdavo radikaliai kitokiomis savybėmis pasižymėjusi rūšis.
Pvz., Kreidos periodo pabaigoje po dinozaurų kojomis šmėkščioję maži apgailėtini gyvūnėliai, vadinami žinduoliais, buvo labai nepanašūs į urvinius lokius, mastodontus ar banginius. O juk šie milžinai išsivystė kaip tik iš tų žinduoliais vadinamų mažų apgailėtinų padarėlių.
Tas pats ir su ropliais. Išlikusieji po Permo periodo masinio gyvybės išmirimo prieš 250 mln. metų (jo metu žuvo apie 90 proc. jūros ir apie 70 proc. sausumos rūšių) toli gražu neužgožė ir nebuvo pranašesni už savo palikuonis dinozaurus ar po jų išsivysčiusius žinduolius ar paukščius.
Todėl svariai prognozuoti, kuri kita rūšis ims dominuoti Žemėje, yra vargu ar įmanoma. Kita vertus, juk tai gali būti net ne gyvi organizmai. Mokslinėje fantastikoje nagrinėta ir terminatorių ar dirbtinio intelekto eros alternatyva. Taigi įmanomi patys įvairiausi ir gal net neįsivaizduojami variantai.
