Gerai žinoma, kad norint suburti kūrybingą kolektyvą ar organizaciją, reikia skirtingai mąstančių žmonių. Skirtingumas didina kūrybingumą, skatina sumanumą. Jis skatina paiešką naujos informacijos ir perspektyvų, leidžiančių priimti geresnius sprendimus ir geriau spręsti problemas. Skirtingumas veda į nevaržomus ir didelius atradimus.
Daugiau nei du šimtmečius emigrantai plūdo į Ameriką. Viena iš priežasčių, kodėl dabar JAV yra galingiausia pasaulio ekonomika ir karinė jėga, kodėl ten gimė beveik visi didžiausi mokslo išradimai ir naujovės, yra ta, kad JAV yra didžiausias skirtingų tautų žmonių mišinys, gyvenantis demokratinėje valstybėje. Ten kiekviename darbo kolektyve ir organizacijoje dirba skirtingų rasių ir tautų žmonės. Baigę universitetą jaunuoliai siekti mokslinio laipsnio būtinai vyksta į kitą universitetą. Įgiję mokslo laipsnį ieško darbo būtinai dar kitame universitete ar įstaigoje. Nuolatinis judėjimas ir kaita atneša vis naujas idėjas ir novatoriškumą.
Atviri konkursai užimti pareigoms JAV, kaip ir Europos mokslo įstaigose, yra sena praktika. Tuo tarpu Lietuvos universitetuose yra tik konkursų imitacija, likusi nuo sovietinių laikų. Net kai kurių universitetų rektoriai ir katedrų vedėjai sėdi savo kėdėse dešimtmečiais, tarsi nusistovėjusiose balose, neįsileisdami naujovių.
Rusai taip pat bandė sukurti pavergtų skirtingų tautų žmonių mišinį. Bet jie diktatoriškai nurodinėjo, kas ką turi daryti ir galvoti. Bet tokiomis sąlygomis išradimai ir naujovės negimsta.
Skirtingumo įtakos geresniam darbui esmė yra informacinis skirtingumas. Kai skirtingos rasės, lyties ir išsilavinimo žmonės susirenka kartu spręsti problemų, jie atsineša skirtingą unikalią informaciją, nuomones, perspektyvas ir patirtį. Vyras ir moteris, inžinierius ir fizikas turi skirtingą patirtį ir perspektyvas. Ir tai yra gerai. Teksaso universiteto profesorius Orlando Richardas ištyręs 177 JAV bankus pastebėjo, kad geriau veikė tie, kuriuose dirbo skirtingų rasių žmonės.
Skirtingumas stimuliuoja mąstymą. 2006 metais Margaret Neale iš Stenfordo universiteto ir Gregory Northcraft iš Ilinojaus universiteto parodė, kad skirtingų rasių studentų grupės yra kūrybingesnės ir išradingesnės. Jų išvada tokia: kai girdime nesutikimą kažkieno skirtingo nuo mūsų, tai skatina daugiau pamąstyti nei girdint tai iš tokių pačių, kaip mes. Kai nesutikimas kokiu nors klausimu ateina iš socialiai skirtingų asmenų, mes paskatinami dirbti geriau. Skirtingumas krestelėja žmones į pažintinį veiksmą taip, kaip homogeniškumas nepaveikia.
Harvardo universiteto tyrėjai taip pat nustatė, kad iš 1,5 milijono mokslo straipsnių, parašytų tarp 1985 ir 2008 metų, daugiau cituojami buvo skirtingų etninių grupių nei tų pačių etninių grupių autorių straipsniai. Tai atspindi didesnį skirtingų etninių grupių kolektyvinį intelektą.
Homogeninių grupių nariai įsitikinę, kad jie visada lengviau supras vienas kito perspektyvas ir nuomones ir sutars tarpusavyje. Bet socialiai skirtingi žmonės turi skirtingas nuomones ir perspektyvas. Todėl turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų sutarimą. Ši logika paaiškina socialinio skirtingumo gerąsias puses: skirtingose pažintinėse ir socialinėse aplinkose žmonės turi dirbti atkakliau. O atkaklus darbas duoda geresnius rezultatus.
Skirtingumas veikia skatindamas stropesnį darbą ir kūrybingumą, skatindamas svarstyti visas alternatyvas. Skirtingumo sukeltos kančios yra tobulėjimo ir lavinimosi kančios. Skirtingų žmonių kolektyve turite sau užsiauginti stipresnius raumenis ir išmanesnį protą. Kančios, kaip pjūklas, sukuria laimėjimų. Todėl skirtingumas reikalingas visur − kolektyvuose, organizacijose ir visuomenėje, jei norime keistis, augti ir būti novatoriški.
Todėl nebijokime atvykstančių skirtingų nuo mūsų žmonių. Jie paskatins mus keistis ir tobulėti. Užsidaręs savame kiaute žmogus, darbo kolektyvas, organizacija, universitetas ar visuomenė lėčiau tobulėja ir pralaimi globalioje konkurencinėje kovoje.
