S.Canavero pernai sulaukė milžiniško žiniasklaidos dėmesio, kai pareiškė, kad ketina persodinti žmogaus galvą ir jau turi pacientą. Dabar su komandomis Kinijoje ir Pietų Korėjoje dirbantis chirurgas atskleidė, kaip jo planas juda į priekį.
Jo kolega daktaras Xiaopingas Renas iš Kinijos Charbino medicinos universiteto skyrė daugybę laiko eksperimentams su pelėmis – jis teigia persodinęs daugiau nei tūkstančio pelių galvas. Šie gyvūnai po 10 valandų trukmės operacijos galėjo kvėpuoti ir gerti vandenį, tiesa, išgyvendavo vos kelias minutes.
Dabar X.Reno komanda atliko beždžionės galvos transplantaciją (operuotos beždžionės nuotrauką rasite galerijoje – įspėjame, vaizdas gali šokiruoti).
„Beždžionė išgyveno procedūrą be jokių neurologinių pažeidimų“, – teigė S.Canavero. Tiesa, dėl etinių priežasčių gyvūnui po 20 valandų buvo atlikta eutanazija, taigi kiek laiko jis būtų išgyvenęs, lieka neaišku.
Be to, operacijos metu beždžionės stuburo smegenys nebuvo sujungtos, taigi ji negalėjo judinti jokių žemiau kaklo esančių kūno dalių.
Pats S.Canavero aiškina, kad operacijos tikslas nebuvo išsiaiškinti, kiek laiko gyvūnas išgyventų persodinus jo galvą. Kaip vieną svarbiausių šios operacijos pasiekimų jis įvardijo tai, kad buvo sėkmingai sujungtos kraujagyslės ir užtikrintas deguonies tiekimas smegenims.
Siekiant apsaugoti smegenų nervinius audinius, jos prieš operaciją buvo atšaldytos iki -15 °C. Atsargiai atskyrus stuburo smegenis, galvos kraujagyslės buvo prisiūtos prie donoro kūno.
„Sakyčiau, mes turime pakankamai duomenų judėti į priekį, – teigė S.Canavero. – Svarbu, kad žmonės nustotų galvoti, jog tai neįmanoma. Tai visiškai įmanoma ir mes sieksime tai atlikti.“
Tiesa, tai nėra pirmoji beždžionės galvos transplantacija pasaulyje – tokią operaciją pirmą kartą atliko daktaras Robertas White’as dar 1970 metų kovo 14 d. Tąkart beždžionės stuburo smegenys taip pat nebuvo sujungtos, o gyvūnas išgyveno vos dieną – kūno imuninė sistema atmetė svetimą organą.
Mokslo bendruomenei daugiausia abejonių kelia tai, kad S.Canavero iš anksto paskelbė apie savo užmojus – įprastai mokslininkai vengia kreiptis į žiniasklaidą, kol jų darbų neperžiūrėjo ir nepublikavo mokslo periodikos leidiniai.
Parengta pagal „New Scientist“, Dailymail.co.uk ir Iflscience.com inf.
