„Oficialus atsakymas yra toks – dabar analizuojame duomenis“, – „Nature“ sakė Gabriela González, fizikė iš Luizianos valstijos universiteto ir eksperimentą vykdančios LIGO („Laser Interferometer Gravitational Wave Observatory“) grupės atstovė, kai gandai pradėjo sklisti rugsėjį.
Nors Lawrence M.Kraussas atskleidė paslaptį, kad nepriklausomas rezultatų patikrinimas jau baigtas, LIGO komandos atsakas lieka toks pat. „Sakyčiau, išmintingiausia būtų apsišarvuoti kantrybe“, – sakė vienas iš LIGO komandos narių, Alanas Weinsteinas, pridėdamas, kad tenori pasakyti, jog jie analizuoja duomenis ir pasidalys naujienomis, kai jos bus parengtos.
Taigi, kol rezultatai bus publikuoti, dar niekas nepatvirtinta, tad pernelyg džiūgauti dar negalime. O ką, jei L.M.Krausso jaudulys yra pagrįstas ir LIGO komanda išties pirmą kartą tiesiogiai užfiksavo gravitacijos bangas?
A.Einsteino numatytos 1916 m. gravitacijos bangos yra erdvėlaikio išlinkimo raibuliai, sklindantys iš pačių energingiausių visatos įvykių, tokių kaip žvaigždžių sprogimai ar juodųjų bedugnių susiliejimai.
Matėte tuos kosmoso atvaizdus su milžinišku, viską dengiančiu išlenktu tinkleliu? Taip vaizduojamas gravitacijos bangų veikimas.
Manoma, kad jos atsirado per Didįjį sprogimą prieš 13,8 milijardo metų. Kaip ir raibuliai nuo į ežerą įmesto akmens, gravitacijos bangos neša katastrofinių įvykių energiją per visatą kaip gravitacinį spinduliavimą.
Pagal A.Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, gravitacijos bangos paaiškina, kaip masė visatoje keičia erdvės formą. Dėl gravitacinių bangų erdvėlaikis šalia masyvių objektų gali išlinkti ir tokia išlinkusia forma gali sklisti erdve, panašiai kaip seisminės bangos sklinda Žemės pluta.
Problema iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę gravitacinių bangų stebėti tiesiogiai. Viskas, ką žinome apie šį fundamentalų visatą keičiantį veiksnį, yra iš netiesioginių stebėjimų to, kas, mūsų manymu, yra gravitacijos bangų poveikis įvairiems erdvės objektams.
Taip yra todėl, kad kosmosas yra milžiniškas ir net pačių galingiausių sprogimų poveikis atskirai žvaigždei, planetai ar žmogui yra neįtikėtinai mažas.
„Turint omenyje visą gravitacinių bangų kūrimui sunaudojamą energiją, patys erdvėlaikio raibuliai yra neįtikėtinai silpni, – teigia Maddie Stone. – Fizikų skaičiavimų duomenimis, gravitacinėms bangoms pasiekus Žemę, jų amplitudė būna milijardosios atomo skersmens dalies eilės. Joms išmatuoti reikia neišpasakytai tikslių instrumentų, aplinkos be jokių trikdžių, tad dar visai neseniai mūsų turimais jutikliais to atlikti negalėjome.“
Bet gal LIGO galėjo. Ši antžeminė observatorija Luizianoje neseniai paleido pirmąjį pasaulyje kosminį gravitacinių bangų detektorių „LISA Pathfinder“ ir bendro dviejų prietaisų pajėgumo gali pakakti norint užfiksuoti mažiausius erdvėlaikio raibulius.
Kol kas tenka laukti, bet kitiems mokslininkams pageidaujant įvardinti gravitacines bangas pirmuoju 2016 metų moksliniu atradimu, tikrai gali būti, kad čia kai kas yra ir tai gali būti vienas iš svarbiausių pastarojo šimtmečio fizikos atradimų.
„Spėju, kad gandai tiesiog rodo susijaudinimą dėl galimo naujo atradimo perspektyvos, – sakė Lojolos universiteto fizikas Robertas McNeesas. – Geriausia parama šiems mokslininkams bus leisti tęsti eksperimentus ir analizuoti, kaip dera. Leiskime jiems be skubos atlikti viską tinkamai.“
Parengta pagal Sciencealert.com ir Gizmodo.com inf.
