Statyti šį centrą taip pat pretendavo Vilniaus savivaldybė.
„Judėsime greitai, pabaigą matome apie 2018 metus“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Labai džiugi žinia Kaunui“, – naujausią žinią komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Pasak jo, tai įrodymas, kad ir nacionalinės reikšmės projektai gali būti sėkmingai įgyvendinami Kaune. Jis patvirtino, kad įkurtuvės planuojamos 2018-aisiais.
Per mėnesį ketinama skelbti tarptautinį architektūrinį konkursą, o statybos darbai gali prasidėti po metų. Kauniečiai projektui numatė išleisti virš 22 mln. eurų. Savivaldybės indėlis neturėtų viršyti 3 mln. eurų.
Vienas idėjos autorių, Kauno mero patarėjas Dainius Pavalkis mano, kad tokio centro poreikiu niekas net neabejoja. Jis bus skirtas mokslo populiarinimui patraukliomis formomis. D.Pavalkio nuomone, tai bus didelis privaluams ir pačiam miestui.
„Mokslo centrui paskyrėme švenčiausią vietą mieste – Nemuno salą“, – kalbėjo profesorius Jonas Audėjaitis. Vis tik tokiam objektui sala yra itin patraukli vieta. J.Audėjaičio nuomone, Nemuno salas taps XXI amžiaus Kauno centru.
Sprendimą dėl centro statymo Kaune priėmė antradienį posėdžiavusi darbo grupė, kurioje yra Ūkio ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Turizmo departamento, Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Universitetų rektorių konferencijos atstovai. Darbo grupei vadovavo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
„Tai bus ne Kauno, o Lietuvos mokslo centras“, – pabrėžė A.Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo ministerija modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą Lietuvoje inicijavo siekdama paskatinti visuomenės susidomėjimą mokslu.
„Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro Kaune lankytojams galėtume parodyti vienintelę pasaulyje ir bene unikaliausią ekspoziciją, kokią tik galima turėti. „Mokslo sala“ iškiltų Nemuno saloje“, – tvirtino Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.
Pasak jo, centras galėtų sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų per metus. Išlaikymas kainuotų apie 2,5 mln. eurų per metus. Didelė tikimybė, kad jis išsilaikytų be specialios paramos.
Pažymėtina, kad CERN centre sukurtas specialus padalinys „CERN Knowledge Transfer“ rengia pažintines programas ir suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais. Vienas tokių pažintinių pristatymų – didžiajame hadronų greitintuve vykstantys procesai. Kauniečių mokslininkų nuomone, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.
Kauno kandidatūrą aktyviai rėmė ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose veikinčios aukštojo mokslo įstaigos.
Vilnius centrą siūlė steigti esamo Vilniaus universiteto Planetariumo vietoje.
