1. Šviesos greitis. Daugybė mokslinių eksperimentų patvirtino, kad vakuume šviesos greitis siekia 299 792 458 metrus per sekundę. Tai – didžiausias greitis, kuriuo gali keliauti bet kas, pradedant medžiagomis ir informacija, baigiant masės neturinčiomis dalelėmis. Tačiau kuo daugiau stebime Visatą, tuo dažniau tai, ką laikėme universalia konstanta, kelia abejonių.
Pavyzdžiui, remiantis astronomų stebėjimais, kai kurie objektai nuo mūsų tolsta didesniu nei šviesos greičiu. Keliamos teorijos, kad mums taip atrodo dėl to, jog pati erdvė keičia formą. Netgi yra manančių, kad ir mes patys galime sukurti erdvėlaivį, kuris, manipuliuodamas erdve, judėtų didesniu nei šviesos greičiu.
Kiti svarsto, kad egzistuoja už šviesą greitesnės dalelės – tachionai. Tačiau tai tėra neįrodyta hipotezė.
2. Antikiteros mechanizmas. Tai – mechaninis įrenginys, rastas 1901 m. prie Antikiteros salos (tarp Kretos ir Peloponeso) nuskendusiame, kaip manoma, senovės romėnų laive. Jis buvo skirtas apskaičiuoti dangaus kūnų – saulės, mėnulio ir planetų – padėtį. Šio „kompiuterio“ paskirtis ir veikimas išaiškinti, tačiau kas jį pagamino ir kodėl? Spėjama, kad jį maždaug 200 m. prieš mūsų erą pagamino graikai, bet tvirtų to įrodymų nėra. Apie tokį mechanizmą neužsimenama ir rašytiniuose tų laikų šaltiniuose. Dar keisčiau, kad astronominiai laikrodžiai Europoje buvo gaminami tik XIV amžiuje. Tad nors įrenginys nėra idealiai tikslus, tuo metu tai turėjo būti tikras stebuklas.
3. Gravitacija. Net vaikai žino, kas yra gravitacija ir kad būtent ji laiko mus ant žemės. Be to, kad Mėnulio trauka lemia potvynius ir atoslūgius, o saulės gravitacija išlaiko Žemę stabilioje orbitoje, apie šią jėgą mes dar labai mažai žinome.
Mes suprantame, kaip ji veikia, tačiau mokslininkai vis dar nėra atsakę, kaip ir kodėl ji egzistuoja. Mokslininkai nė negali paaiškinti, kodėl gravitacija skiriasi nuo jėgos, kuri laiko atomus kartu. Yra net tokių, kurie svarsto, kad gravitacija yra... dalelė.
Dabartinės mūsų fizikos žinios paprasčiausiai neleidžia paaiškinti gravitacijos ir kitų su ja susijusių dalykų. Tačiau, kas žino, gal netolimoje ateityje mokslininkams paaiškės, kas būtent yra gravitacija ir kodėl ji atsirado.
4. Placebo efektas. Šiuo terminu medikai apibūdina atvejus, kuomet tam tikri gydymo būdai ar vaistai pacientams padeda, nors neturėtų. Dažnai placebo efektas naudojamas atliekant medicininius tyrimus ir siekiant nustatyti realų naujų vaistų veiksmingumą. Taip pat placebo vaistus (kurių „veiksmingoji medžiaga“ tėra paprasčiausias cukrus) kai kurie medikai išrašo tais atvejais, kuomet pacientui akivaizdžiai nereikia gydymo, bet jis to reikalauja.
Teorijų, kodėl placebo efektas veikia, yra kelios. Pavyzdžiui, ligos (ypač skausmai, peršalimai) praeina savaime, o pasveikimą pacientas susieja su gautu vaistu ar gydymu. Įtakos tam gali turėti ir pakitęs paciento suvokimas, elgsena (motyvacija labiau rūpintis savimi, mankštintis), sumažėjęs nerimas bei viltis pasijusti geriau. Visgi nei viena versija iki šiol nėra įrodyta.
5. Bermudų trikampis. Žemėje yra dešimt vietų, kuriose vyksta keisti ir dažnai nepaaiškinami dalykai – dingsta laivai, lėktuvai, jais keliavę žmonės. Žinomiausia iš šių vietų – Bermudų trikampis, esantis Atlanto vandenyno vakarinėje dalyje, netoli Floridos pakrantės. Tikrosios tų įvykių priežastys lieka nežinomos, todėl jie sulaukia didesnio dėmesio.
Atsakyti, kodėl Bermudų trikampis toks pavojingas, bandyta ne sykį – tai sieta su tam regionui būdingais staigiais orų pokyčiais, Žemės magnetinio lauko ypatybėmis ir kt., tačiau tikrasis atsakymas vis dar nesurastas.
6. Pirminių skaičių formulė. Kas yra pirminiai skaičiai, žinojo dar senovės graikai, tačiau iki šiol niekas taip ir neišvedė pirminių skaičių formulės – tokios, kuri be jokių išimčių leistų generuoti pirminius skaičius. Bandymų buvo ne vienas, bet visi jie turi trūkumų.
Tikimasi, kad šią dilemą padės išspręsti kvantinis kompiuteris, tačiau pirmiausia jį dar reikia sukurti...
7. Kur visi kiti? Mums žinomos Visatos skersmuo siekia 92 mlrd. šviesmečių, tačiau iš tiesų ji gali būti dar gerokai didesnė. Atsižvelgiant į milžinišką galaktikų, jose skriejančių žvaigždžių ir aplink jas ratus sukančių planetų skaičių, kyla pagrįstas klausimas – kodėl iki šiol neradome kitų protingų būtybių?
Skaičiuojant statistiškai, tikimybė, kad visoje Visatoje esame vieninteliai tokie, yra tiesiog absurdiškai maža. Net jei tarpžvaigždinės ar tarpgalaktinės kelionės yra pernelyg sudėtingos, kodėl nesugauname kitų civilizacijų radijo signalų?
Į šiuos klausimus atsakymai vis dar nerasti, nors bandymų buvo (ir dar bus) ne vienas. Bet kuriuo atveju, sunku pasakyti, kas baisiau – sužinoti, kad Visatoje esame visiškai vieni, ar atvirkščiai.
8. Kaip Žemėje atsirado gyvybė? Ar ji iš kažkur atkeliavo? Kokios tiksliai aplinkybės lėmė gyvybės išsivystymą mūsų planetoje? Ar gyvybei būtinos medžiagos planetoje buvo nuo susiformavimo, ar jas atnešė asteroidai?
Atsakyti į šiuos klausimus bandoma daugybe teorijų, bet konkretaus paaiškinimo vis dar nėra.
9. Tektoninių plokščių judėjimas. Daug žmonių yra girdėję apie žemynų dreifą ar tektoninių plokščių judėjimo teoriją (tai, beje, yra skirtingi dalykai). Žemynų dreifo teorijoje buvo postuluojama, kad kadaise visi esami žemynai sudarė vieną superžemyną, kuris atsiskyrė ir išsisklaidė, tačiau ši teorija buvo atmesta – ją pakeitė tektoninių plokščių judėjimo teorija. Žemynai ir plokštės nėra tas pat – pvz., Australijos žemynas gerokai mažesnis už Australijos plokštę, o Euraziją sudaro net kelios plokštės. Afrikos kontinentas, esantis ant Afrikos plokštės, skyla į Nubijos ir Somalio plokštes. Taigi juda ne žemynai, o tektoninės plokštės.
Tačiau ir tektoninių plokščių judėjimo teorija tėra... teorija. Mokslininkai vis dar aktyviai diskutuoja apie tai, kaip plokštės juda, kokį poveikį tam turi įvairios jėgos ir kt.
10. Mėnulio iliuzija. Ar pastebėjote, kad kartais mėnulis danguje atrodo didesnis, o kartais – mažesnis? Taip, mūsų palydovo kampiniam dydžiui danguje įtakos turi jo atstumas nuo Žemės, tačiau skirtingo dydžio jis atrodo net būdamas tuo pačiu atstumu. Šis fenomenas, vadinamas Mėnulio iliuzija, stebimas tūkstantmečius ir vis dar nėra išaiškintas.
Spėjimų yra įvairių: vieni mokslininkai mano, kad tam įtakos turi atmosfera, kiti svarsto, kad tai lemia paties dangaus, kaip plokštumos, suvokimas, vaizdo fokusavimas ir lyginimas su kitais ties horizontu matomais objektais.
Visgi vieno tikslaus ir nenuginčijamo atsakymo niekas taip ir nesugebėjo pateikti.
