Profesorius: Ar tikite DIEVĄ?
Studentas : Žinoma, taip, pone.
Profesorius: Ar DIEVAS yra geras?
Studentas: Žinoma.
Profesorius: Ar DIEVAS yra visagalis?
Studentas : Taip.
Profesorius : Mano brolis mirė nuo vėžio, nors ilgai ir daug meldėsi DIEVUI prašydamas jį išgydyti. Daugelis žmonių tai daro, kai serga. Bet DIEVAS jam nepadėjo, kaip nepadėjo ir daugeliui. Kaip tada galima DIEVĄ pavadinti geru? A?
(Studentas tyli)
Profesorius: Negalite atsakyti? Pradėkime iš naujo, jaunuoli. Ar DIEVAS yra geras?
Studentas : Taip.
Profesorius : Ar velnias yra geras?
Studentas : Ne.
Profesorius : Iš kur atsiranda velnias?
Studentas : Iš. . . DIEVO . . .
Profesorius : Visiškai teisingai. Pasakykite man, jaunuoli, ar šiame pasaulyje yra blogis?
Studentas : Taip.
Profesorius : Velnias yra visur, ar ne? Ir DIEVAS viską sukūrė. Teisingai?
Studentas: Taip.
Profesorius : Tai kas sukūrė velnią?
(Studentas tyli)
Profesorius : Ar yra šiame pasaulyje ligos? Ištvirkimas? Neapykanta? Žiaurumas? Visa tai egzistuoja pasaulyje, ar ne?
Studentas : Taip, pone.
Profesorius : Taigi, kas visa tai sukūrė?
(Studentas tyli)
Profesorius : Mokslas teigia, kad Jūs turite penkis pojūčius, kuriuos naudojate nustatyti ir įvertinti savo aplinką. Pasakykite man. . . Ar Jūs kada nors matėte DIEVĄ?
Studentas : Ne, pone.
Profesorius : Ar kada esate girdėjęs DIEVĄ?
Studentas : Ne, pone.
Profesorius : Ar Jūs kada lietėte DIEVĄ, ragavote DIEVĄ, užuodėte DIEVĄ? Ar išvis kada jautėte DIEVĄ?
Studentas : Ne, pone. Niekada.
Profesorus : Ir vis tiek tikite į Jį?
Studentas : Taip.
Profesorius : Pagal visą naudojamą metodiką, mokslas tvirtina, kad DIEVAS neegzistuoja. Ką į tai pasakysite, jaunuoli?
Studentas: Nieko. Aš turiu tik savo tikėjimą.
Profesorius: Aaa, tikėjimą... Ir būtent tai, gerbiamieji kolegos, yra konfliktas, kurį mokslas turi su DIEVU.
Studentas: Ar galėčiau Jūsų kai ko paklausti?
Profesorius: Žinoma.
Studentas : Profesoriau, ar egzistuoja karštis?
Profesorius : Taip.
Studentas : Ir šaltis egzistuoja?
Profesorius : Taip.
Studentas : Ne, pone. Neegzistuoja.
(Auditorija nuščiūva)
Studentas : Pone, mes turime šilumą, didelį karštį, dar didesnę kaitrą, superkarštį, truputį šilumos, arba išvis jokios šilumos. Bet mes negalime turėti šalčio. Mes pasieksime absoliutų nulį, 273 laipsnius žemiau nulio pagal Celsijų, ir nebegalėsime nieko padaryti „šaltesniu“ ar „šalčiau“. Nes nėra tokio dalyko kaip šaltis. Šaltis yra žodis, kuriuo mes apibūdiname karščio nebuvimą. Mes negalime išmatuoti šalčio. Karštis yra energija. O štai šaltis nėra priešingybė karščiui, tai tiesiog karščio nebuvimas.
(Auditorija tyli nuščiuvusi)
Studentas : O kaip tamsa, profesoriau? Ar yra toks dalykas kaip tamsa?
Profesorius: Taip. Kas yra naktis, jei nėra tamsos?
Studentas : Jūs vėl klystate, pone. Tamsa yra viso labo nebuvimas... kažko. Jūs galite turėti normalią šviesą, prieblandą, ryškią šviesą, blykstės šviesą, bet jei neturite jokios šviesos, Jūs tai vadinate tamsa, ar ne? Tikrovėje tamsos nėra. Jei ji egzistuotų, Jūs ją galėtumėte padaryti tamsesne, ar ne?
Profesorius : Ką Jūs norite pasakyti šitais pavyzdžiais, jaunuoli?
Studentas : Pone, aš teigiu, kad Jūsų požiūrio taškas yra klaidingas.
Profesorius : Klaidingas? Kaip?
Studentas : Pone, Jūs remiatės priešingybių teorija. Jūs teigiate, kad yra gyvenimas ir yra mirtis, geras DIEVAS ir blogas DIEVAS. Jūs vertinate DIEVĄ kaip kažką materialaus, ką mes galėtumėme išmatuoti. Pone, mokslas netgi negali paaiškinti minties veikimo. Mokslas, bandydamas paaiškinti, kaip veikia žmogaus mintis pasitelkia magnetizmą ir elektrą, tačiau niekada nematė ir vis tiek negali paaiškinti, kaip tai vyksta ir kodėl. Vertinti mirtį kaip priešingybę gyvenimui yra neteisinga, nes mirtis negali egzistuoti kaip materialus objektas. Mirtis nėra priešingybė gyvenimui: tiesiog gyvenimo nebuvimas. Profesoriau, Jūs mokote studentus, kad žmonės išsivystė iš beždžionės.
Profesorius : Jei Jūs kalbate apie natūralios evoliucijos procesą, tai taip, žinoma, aš tai teigiu.
Studentas : Ar Jūs kada nors pats matėte šį procesą savo akimis?
(Profesorius purto galvą šypsodamasis ir suvokdamas, kur link krypsta ši diskusija)
Studentas : Jei Jūs nesate matęs evoliucijos proceso savo akimis ir netgi negalite savo asmenine patirtimi įrodyti, kad tai realus procesas, vadinasi, savo studentus Jūs mokote ne savo pastebėjimų ir nuomonės, pone? Argi tai nereiškia, kad Jūs ne mokslininkas, o tiesiog... pamokslininkas?
(Auditorija ūžia)
Studentas : Ar šioje auditorijoje yra bent vienas, matęs profesoriaus smegenis?
(Auditorija prapliumpa juoku)
Studentas : Ar yra bent vienas, kuris girdėjo profesoriaus smegenis, lietė jas, užuodė jas? Matyt, nė vienas. Taigi, remiantis Jūsų paties naudojama metodika, mokslas tvirtina, kad Jūs neturite smegenų, pone. Su visa reikiama pagarba, profesoriau, kaip mes galime tikėti tuo, ką Jūs teigiate per savo paskaitas?
(Auditorija tyli, sulaikiusi kvapą)
Profesorius : Manau, kad Jūs tiesiog turite manimi tikėti, jaunuoli.
Studentas : Būtent, pone. Ryšys tarp ŽMOGAUS ir DIEVO ir yra TIKĖJIMAS. Tai yra viskas, kas suteikia gyvybę gyvenimui ir verčia pasaulį suktis.
Profesorius: Kokia Jūsų pavardė, kolega?
Studentas: Albertas Einšteinas.
