Apie tai, kad pastoti galima nuo visokių seksualinių veiksmų nepažeidus mergystės plėvės, buvo žinoma ir viduramžiais, ir tuomet, kai gimė Kristus. Dirbtinis apvaisinimas irgi žinomas bent nuo XVIII amžiaus. Tačiau tam vis tiek reikalinga vyro sėkla.
Nekalto prasidėjimo sąvoka reiškia, kad Mergelė Marija pradėjo lauktis Jėzaus be nuodėmės. Vadinasi, pastojimo procese niekaip nedalyvavo joks vyras ar jo sėkla. Ar šiuolaikinis mokslas jau gali tai pakartoti?
Pirmiausia į galvą šauna akivaizdžiausi metodai: genetinis modifikavimas, klonavimas arba partenogenezė.
Partenogenezė – kai kurioms gyvūnų rūšims būdingas dauginimosi būdas, kai kiaušialąstė pradeda dalytis neapvaisinta (chromosomų skaičius padvigubėja savaime).
Taip gamtoje dauginasi tik primityvūs gyvūnai. Tačiau dar 1936 m. JAV biologas daktaras Gregory Goodwinas Princus paskelbė sugebėjęs sužadinti partenogenezę triušio patelei, o 2004 m. Tokijo universiteto mokslininkai tai pakartojo su pelėmis. Pakako elektrocheminės kiaušialąstės stimuliacijos ir žinduoliai nekaltai pastojo.
Žmonėms tai irgi galioja – 2007 m. tarptautinė kamieninių ląstelių korporacija paskelbė, kad jų mokslininkė Elena Revazova pirmą kartą sukūrė žmogaus kamienines ląsteles ir privertė neapvaisintą kiaušialąstę dalytis.
Kol kas žmonėms dauginti to dar niekas nenaudoja, nors 2007 m. tyrimas parodė, kad nušalintas Pietų Korėjos mokslininkas Hwangas Woo-Sukas netyčia buvo sukūręs gyvybingą žmogaus embrioną partenogenezės būdu.
Bet Švenčiausios mergelės Marijos pastojimo šiuo būdu paaiškinti negalima. Mat nė vienas šaltinis neabejoja, kad Jėzus Kristus buvo vyras. Kai kiaušialąstė pradeda daugintis savaime, tame procese dalyvauja tik moteriškos X chromosomos (vyriškos Y tiesiog nebuvo iš kur paimti), todėl gimti gali tik mergaitė.
Na, o jei Kristus buvo vyras, pastojime privalėjo dalyvauti Y chromosoma. Logiška spėti, kad ji, o tiksliau 23 iš 46 žmogaus ląstelėje esančių chromosomų, priklausė pačiam Dievui. Taigi Marijos organizme iki pat paėmimo į dangų buvo užsilikusios paties Dievo chromosomos (motinos, gimdžiusios berniuką, kraujyje Y chromosoma lieka visam laikui).
Tačiau genetikai jau gali padaryti kur kas daugiau. 2009 m. kilo karšti moraliniai disputai, kai britų mokslininkai paskelbė, kad iš žmogaus kamieninių ląstelių sukūrė dirbtinius spermatozoidus.
Jau 2014 m. mokslininkai iš žmogaus odos ląstelių mokėjo pagaminti ir dirbtinius spermatozoidus, ir dirbtines kiaušialąstes. O 2015 m. genetikai jau neabejojo, kad įmanoma padaryti taip, jog vaiko susilauktų du vyrai.
Pridėkime ligi šiol net iki galo nesuvoktas CRISPR genetinio modifikavimo metodikos galimybes ir gal paaiškės, kad žmogų gali pradėti net modifikuota ramunėlių chromosoma.
Taigi, jei mažo išsilavinimo naivi mergina iš 2000 metų praeities įžengtų į amoralių šiuolaikinių genetikų laboratoriją, nekaltą prasidėjimą jai suorganizuoti būtų nesunku.
Bet nesijaudinkite – Kalėdos dėl to nė kiek nepasidaro mažiau stebuklingos. Nes tūkstantmečius gyvuojančios filosofijos, civilizacijų pagrindu tapusios pasaulėžiūros, žmonių meilės, dangaus ir gėrio siekio, drąsos aukotis dėl kitų, sugebėjimo nesmerkti ir atleisti kaltininkams jokioje laboratorijoje nesukursi.
Būtent šis stebuklas ir gimė be kaltės Kūčių naktį. Tai ir švenčiam. Tai ir yra Dievas.
