Pažvelkime į visai netolimą praeitį. 1989 metų lapkritį, griūvant Sovietų imperijai, Amerikoje pasirodė filmas „Back to the Future“ (liet. „Atgal į ateitį“), kuris buvo parodytas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Jame kalbama apie daugelį technologijų, kurių tada dar nebuvo, bet kurios, anot filmo, turėjo būti 2015 metais, t.y. po 26 metų. Dabar be jų sunku būtų gyventi.
Pažvelkime į kai kurias filmo kūrėjų svajones, kurių didžioji dauguma išsipildė ir šiandien tapo mūsų kasdienybe.
Filme paauglys Marty užšoka ant skraidančios lentos ir skraido neliesdamas žemės. Ką turime dabar? Sukurta keletas magnetinės levitacijos skraidyklių prototipų. 2011 metais išradėjas Gregas Hendersonas sukūrė prietaisą, kuris gali skraidančią lentą su 135 kilogramų svoriu pakelti į keleto centimetrų aukštį, bet prietaiso baterijos galia pakilusią lentą gali palaikyti tik septynias minutes. Norint skraidyti tokia lenta virš žemės reikia stipraus magnetinio lauko ant žemės, kuris atstumtų lentoje esantį superlaidininką, šaldomą skystu azotu. Tokia lenta gali sklandyti iki penkių centimetrų aukštyje su žmogumi, bet ji negali skraidyti virš nemagnetinių paviršių. Užtat kanadiečių išradėjas Catalinas Duru šių metų gegužę pademonstravo skraidančią lentą, kuria jis virš ežero Kanados mieste Kvebeke nuskrido 275 metrus penkių metrų aukštyje.
Filme rodomi skraidantys automobiliai. Kas yra dabar? Kol kas automobiliai važinėja žeme. Bet JAV bendrovė „Terrafugia“ nuo 2006 metų kuria du skraidančių automobilių modelius. Vienas jų, dvivietis su sulankstomais sparnais, telpa į standartinį garažą ir gali skristi 160 kilometrų per valandą greičiu bei važiuoti žeme 105 kilometrų per valandą greičiu. Jį tikimasi pradėti pardavinėti 2017 metais už 279 tūkstančius dolerių. Kitas keturvietis modelis iš vietos galės pakilti sraigtasparnio tipo rotoriais. Jam sukurti reiks nuo aštuonių iki dvylikos metų. Kompanija „AeroMobil“ kuria lengvą dvivietį skraidantį automobilį, kurį pardavinėti tikimasi 2018 metais ir kuris skraidys iki 200 kilometrų per valandą greičiu, o žeme važinės iki 160 kilometrų per valandą greičiu. JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra skyrė 65 milijonus dolerių įvairioms kompanijoms kurti skraidantiems automobiliams.
Filme kalbama apie dirbtinį intelektą. Kur esame dabar? Dirbtinis intelektas sparčiai kuriamas. „Siri“, asmeninė „Apple“ įrenginių asistentė, arba „Watson“, kompanijos IBM superkompiuteris, kuris pralenkia žmones – tai pavyzdžiai, kaip kompiuteris priima ir apdoroja informaciją dirbtiniais neuroninio tipo tinklais, kurie veikia panašiai, kaip žmonių smegenys. „Google“ sukūrė dirbtinio intelekto programą, kuri apdoroja informaciją panašiai, kaip žmonių protas. IBM kuria „Chef Watson“, kuris pasiūlys maistą pagal žmogaus skonio receptorius. Kuriamos dirbtinio intelekto mašinos, kurios rekomenduos ligų gydymą ir net labai jautrias sekso lėles. Žymus britų fizikas Stephenas Hawkingas mano, kad kai kurios dirbtinio intelekto mašinos (bebaimiai žmogaus nevaldomi kariai ir kitos) jau pradeda kelti pavojų žmonijai.
Filme kalbama apie biometrinius pirštų atspaudus, apie duris, atsiveriančias palietus pirštais. Kur esame dabar? Biometrija žmonių atpažinimui naudojama nuo 500 metų prieš Kristų. Tačiau elektronikos ir kompiuterių programų pasiekimai nuo 1990 metų leidžia surinkti skaitmeninius pirštų atspaudų duomenis į milžiniškas duomenų bazes, kurias gali naudoti išmanieji telefonai, valstybinės įstaigos, saugumo tarnybos.
Filme kalbama apie naują branduolių sintezės kambario temperatūroje energijos šaltinį ir biodegalais varomus variklius. Kur esame dabar? Branduolių sintezė vyksta milijonų laipsnių temperatūroje. Bet aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasirodė daug pranešimų apie atrastą šaltąją branduolių sintezę kambario temperatūroje. Buvo reklamuojami net tokie energijos šaltiniai rinkai. Tačiau tikra šaltoji branduolių sintezė nebuvo realizuota. Bet biodegalai vis plačiau naudojami, jie pilami į automobilių kurą. Aviakompanija „United Airlines“ ruošiasi savo lėktuvams naudoti biokurą, pagamintą tik iš komunalinių atliekų, o „Alaska Airlines“, „Southwest Airlines“ ir „British Airways“ bendrovės paskelbė planus pradėti biokurą lėktuvams naudoti po dvejų ar penkerių metų.
Filme gausu elektrooptinių ekranų. Marty žiūri vienu metu keletą televizijos kanalų plokščiame ekrane. Jų tada nebuvo. Pietums patarnauja plokščių monitorių pavidalo robotai-padavėjai. Kur esame dabar? Dabar daugumos žmonių televizoriai turi didelius plokščius ekranus. Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranų vaizdus kuria organiniai šviesos diodai. Vis didėja ekranų raiška, daugėja jų pikselių skaičius. „Motorola Droid Turbo“ išmaniojo telefono ekrano raiška siekia 226 pikselius kvadratiniame centimetre (ppcm), o „Samsung Galaxy S6“ ekrano raiška yra 231 ppcm. Kuriami didelės raiškos televizijos ekranai. Išmanieji akiniai, tokie kaip „Google Glass“, ir panašūs įrenginiai kuria išplėstinę realybę, kurioje žmogaus realaus pasaulio patirtis papildoma kompiuterio kuriama dialogine informacija.
Filme žmonės gausiai naudoja mobiliuosius telefonus, kiekvienoje gatvėje žmonės skambina bet kuriuo metu bet kam ir bet kur. Kur esame dabar? Telefonų būdelės išnyko iš gatvių. Beveik kiekvienas turime asmeninį telefoną. Pirmasis 1984 metais pasaulyje parduotas mobilusis telefonas buvo „Motorola DynaTAC 8000x“. Jo bateriją reikėjo krauti 10 valandų, įkrovus buvo galima kalbėti 30 minučių, jis kainavo 3995 dolerius. Nuo tada technologijos greitai tobulėjo. 2003 metais pasirodė pirmasis „Blackberry“ telefonas, 2007 metais – pirmasis „iPhone“, 2008 metais – pirmasis telefonas su „Android“ operacine sistema. Sukurta daug modelių „Nokia“ ir kitų firmų telefonų. Dabar telefonų kūrėjai kuria sulankstomus lytėjimu valdomus ekranus, didesnio tarnavimo laiko baterijas bei saulės baterijomis maitinamus telefonus.
Filme kalbama apie bioninius implantus. Kur esame dabar? Kaip ir atsirandančiame daiktų internete, sietis tarp žmogaus kūno ir mašinų tampa vis intymesnė. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, universitetai ir privačios kompanijos kuria mikroschemas ir programinę įrangą, integruotą su kūnu taip, kad neįgalūs žmonės atgautų jausmus ir neurologinėmis ligomis sergantys pacientai galėtų įveikti savo simptomus. Pavyzdžiui, vidinės ausies (sraigės) implantas garso bangas per išorinį mikrofoną perduoda kurčio žmogaus klausos nervui, atkurdamas žmogui klausą. Šimtams aklų žmonių buvo implantuoti panašios technologijos įrenginiai ir, bent iš dalies, atkurtas regėjimas. Mikroschemos implantuojamos įvairiais tikslais po oda, elektrodai − į smegenis, siekiant manipuliuoti neuronais, susijusiais su Parkinsono liga. Mintimis valdomus protezus, įskaitant rankas ir kojas, jau naudoja Amerikos, Islandijos ir Švedijos pacientai. Kuriami kostiumai-robotai, kurie paralyžiuotiems žmonėms suteiks vaikščiojimo jausmą, kai jie valdys kostiumo judesius jutikliais, įrengtais kepuraitėje. Taip fantastų svajones mokslas verčia tikrove.
