Neutrinai yra elementariosios subatominės dalelės. Gamtoje neutrinai paplitę taip pat plačiai, kaip ir fotonai – elektromagnetinio lauko kvantai. Tačiau jie yra labai skvarbūs ir beveik nesąveikauja su materija, todėl neutrinus tyrinėti itin sudėtinga.
Šiuo metu yra žinomos trys neutrinų rūšys: elektronų neutrinai, miuonų neutrinai ir tau neutrinai. Vienos rūšies neutrinai gali virsti kitais, o vykstant šiam procesui generuojami virpesiai.
Karališkoji akademija paskelbė, kad abu tyrėjai atliko esminį indėlį, atliekant eksperimentus, rodančius, jog vienos rūšies neutrinai gali virsti kitokiais.
„Tas atradimas pakeitė mūsų supratimą apie slėpiningiausius medžiagos procesus ir gali būti itin svarbus mūsų įsivaizdavimui apie Visatą“, – pridūrė akademija.
Neutrinų virpesiai galimi tik tuo atveju, jeigu dalelių masė yra ne nulinė (ji iki šiol tiksliai nenustatyta). Jos taip pat svarbios sprendžiant saulės neutrinų problemą – mat Žemę pasiekia mažiau elektroninių neutrinų nei jų turėtų būti pagal teorinius apskaičiavimus.
T.Kajita yra Kosminių spindulių tyrimo instituto direktorius ir Tokijo universteto profesorius, o A.B.McDonaldas yra Kanados mieste Kingstone veikiančio Karalienės universiteto profesorius emeritas.
Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų). Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta trims Japonijoje gimusiems mokslininkams – Isamui Akasakiui, Hiroshiui Amano ir Shuji Nakamurai už mėlyną šviesą skleidžiančių šviesos diodų (LED), kurie tapo nauju energiją ir aplinką tausojančiu šviesos šaltiniu, išradimą.
