Gintaro tyrimų laboratorija, anot jo, Lietuvai būtų itin naudinga ir reikalinga, bet vien jos įrengti neužtenka: svarbu ugdyti šios srities ekspertus, laboratorijoje turi būti vykdomi moksliniai tyrimai. O tai gali būti tikras iššūkis, mat šiuo metu patyrusių ekspertų mūsų šalyje beveik nėra.
„Gintaro tyrimų mokslas Lietuvoje yra išvis miręs. Yra dr. Vladas Katinas, bet jis jau garbingame amžiuje. Tai geologas, tyrinėjęs gintarą. Sekantis jo pasekėjas – biologas profesorius Sigitas Podėnas, kuris aprašė dešimtis įvairiausių inkliuzų gintare. Bet tuo ir baigta. Labai liūdna, kad mes Lietuvoje to mokslo nelabai vystome ir apskritai jis sustojęs“, – apgailestavo A.Kleišmantas.
Patirties lietuviai galėtų semtis Lenkijoje: šioje šalyje yra ne viena privati laboratorija, turinti gerą įrangą ir patyrusių specialistų. Taigi Lietuva galėtų ruošti specialistus, bendradarbiaujant su Lenkijos gemologais, kurių specializacija – gintaro tyrimai.
„Didžiuojamės, kokia mūsų gintaro pramonė, kaip mokame gaminti, šlifuoti, bet mokslas visiškai nėra vystomas. Paprasčiausiai mes tai esame visiškai apleidę ir tai yra mūsų, Lietuvos, gėda“, – sakė gemologas.
Sukvietė brangakmenių ekspertus
Gintaro šalimi Lietuva pristatoma ne tik turistams, bet ir šiuo metu mūsų šalyje vykstančios tarptautinės konferencijos „IGC 2015“ dalyviams. Į Vilnių atvykę dešimtys garsiausių pasaulio mokslininkų gemologų aptaria naujausias brangiųjų mineralų identifikavimo, tyrimų technologijų, brangakmenių klastočių bei falsifikatų paplitimo tendencijas.
Šios konferencijos organizatorius A.Kleišmantas aiškina, kad gemologija yra mineralogijos mokslo atšaka, apjungianti geologijos, fizikos, chemijos mokslines žinias ir „įdarbinanti“ jas juvelyrikos pramonės ekonomikai bei investuotojų interesams.
Brangakmeniais nesidomintis žmogus vargu ar galėtų įvardinti daugiau nei dešimt skirtingų mineralų, nors juvelyrikoje taikoma apie 300 jų rūšių, o apskritai pasaulyje yra per 4,5 tūkst. mineralų rūšių.
Norint atskirti tikrus mineralus nuo sintetinių šiais laikais reikia ypač pažangių technologijų, laboratorinės įrangos.
„Nėra tokio akmens, kurio nebūtų galima perkristalizuoti, kažkokiu būdu paveikti. Pagrindinė problema ta, kad mineralo, kuris visus žavi, atsiranda vis naujų falsifikatų, atmainų, atrandami nauji telkiniai. Taigi, kad nebūtų chaoso toje srityje, sugalvota rengti konferencijas, kur mokslininkai galėtų pasitarti, pateikti savo mokslinius pranešimus, siūlyti naujoves, tyrimo metodus“, – aiškino A.Kleišmantas.
Lietuva – pirmoji Rytų Europos šalis, iškovojusi teisę surengti 34-ąją pasaulinę gemologijos konferenciją „IGC 2015“.
Šio mokslo pirmoji konferencija įvyko 1926 m., o 1953 m. pavadinta IGC įvyko Amsterdame. Ji organizuojama kas porą metų. 2013 m. renginys vyko Vietname, šiemet – Lietuvoje, o kitą planuojama surengti Namibijoje, Japonijoje ar Šri Lankoje – tai bus nuspręsta konferencijos pabaigoje.
