Apie triukšmo pavojus įžvalgomis dalijasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos vedėjas prof. Eugenijus Lesinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad labiausiai reikėtų atsižvelgti į triukšmo šaltinį ir trukmę. 80 dB triukšmas per 8 darbo valandas klausos nepažeidžia, 95 dB garsas gali pakenkti jau po 2 valandų, 100 dB triukšme nerekomenduojama būti daugiau nei vieną valandą, 105 dB – klausai pažeisti pakanka pusvalandžio, 110 dB – vos kelių minučių.
Kai kuriems jautresne klausa pasižymintiems pacientams klausos sutrikimų gali atsirasti jau ir po krepšinio rungtynių arenoje.
Žmonių pokalbis paprastai siekia 50 dB, įprasta miesto dienos aplinka – 60 dB. Verta susirūpinti, kada triukšmas viršija 80 dB. Tokiomis sąlygomis du asmenys jau sunkiai susišneka, kai triukšmas pasieka 90 dB – vienas kito jie nebegirdi.
Aplinkos triukšmą galima skirstyti į dvi pagrindines kategorijas – gamybinį (profesinį) ir buitinį (laisvalaikio). Su pirmuoju dažniausiai susiduria asmenys, dirbantys cechuose, lentpjūvėse, metalo industrijoje.
„Šiais laikais pramonėje iš esmės laikomasi saugos reikalavimų – naudojamos tokios apsaugos priemonės, kaip ausinės ir kištukai, darbdaviai jaučiasi atsakingi už darbuotojus, tą įpareigoja įstatymai“, – įsitikinęs E.Lesinskas.
Antroji grupė pirmiausia siejama su nešiojamaisiais muzikos grotuvais. Klausą galima sutrikdyti ilgai ir garsiai klausantis muzikos per ausines. Leistina triukšmo riba dažnai viršijama ir koncertuose, klubuose, diskotekose bei sporto renginiuose (automobilių, motociklų lenktynės ir pan.).
E.Lesinskas pabrėžia, kad ausinės ir ausų kištukai – efektyvios, tačiau ne visagalės apsaugos priemonės. „Geriausiu atveju ausų kištukas blokuoja arba sumažina garsą apie 25 dB. Jei esate 100 dB triukšme, garsas, pasieksiantis jūsų ausis, bus 75 dB. Pavojaus tada nėra. Jeigu pasiekiamas 110 dB triukšmas… Viskas priklauso nuo to, kiek laiko jūs jame būsite“, – teigia gydytojas.
Pasak profesoriaus, ausies nervo struktūra labai sudėtinga, tačiau ją sutrikdyti – paprasta. Įsivaizduoti, kaip ji pažeidžiama mechaniškai (sprogimo, šūvio metu, vykstant kariniams veiksmams), nesunku.
Tačiau ilgalaikis triukšmas gali sukelti lėtinių, iš karto nepastebimų sutrikimų. „Mūsų fiziologinė sistema pritaikyta apdoroti tik tam tikro intensyvumo garsus. Per didelis garsas ją išsekina. Jeigu subtilias kolonėles prijungsite prie daug galingesnio stiprintuvo, jos tiesiog suges“, – vaizdingą pavyzdį duoda E.Lesinskas.
