Drėgmės stoka
Skonio ir kvapo jausmas yra labai kompleksiškas, tačiau tiek vienam, tiek kitam reikia tam tikro oro drėgnumo. Tačiau skrendančiame lėktuve oro drėgnumas gali kristi žemiau 15 proc., o tai mažiau negu sausiausioje dykumoje.
Mažas oro drėgnumas bei mažesnis atmosferos slėgis lėktuvo salone ir paveikia mūsų skonio receptorius, kurie kur kas silpniau ima jausti sūrumą bei saldumą.
Dar blogiau, kad ir kvapo receptoriai gerokai nusilpsta. O visi žinome, kad sergant sloga, kai kvapą juntame prasčiau, maisto skonis irgi praranda dalį savo žavesio.
Triukšmas
Skrydžio metu triukšmo lygis kabinoje siekia 85 decibelus, o kartais ir daugiau, ir tai gerokai kenkia malonumui valgyti. Nors triukšmas slopina daugelį kitų garsų, kažkodėl jame dar išryškėja girgždesys, kuris, pasirodo, gerokai blogina mūsų gebėjimą skirti maisto skonį.
Negana to, triukšmas slopina mūsų gebėjimą jausti saldumą.
Sprendimą siūlo Rytai
Išties, chemikė nurodo, kad sprendimas slypi paslaptingame žodelyje umami. Kas nežino: taip vadinamas penktasis skonis. Keturis skonius – saldumą, rūgštumą, kartumą ir sūrumą – žino visi europiečiai. Umami tiesiog neturi atitikmens mūsų kalboje, nes šis skonis aprašomas tik Rytų šalių virtuvėse.
Šiuo skoniu pasižymi didelį baltymų kiekį turintys produktai, kurie veikia glutamato receptorius. Būtent šiuos receptorius veikia Japonijoje sukurtas skonio stipriklis mononatrio glutamatas.
Kad ir kaip būtų, skrydžio metu gerokai susilpnėja saldumą ir sūrumą jaučiantys receptoriai, tačiau umami skonio pojūtis lieka nepakitęs. Būtent todėl skrydžių bendrovėms maistą ruošiančios bendrovės stengiasi į jį dėti kuo daugiau skonio stipriklių, arba umami skoniu pasižyminčių produktų – grybų, pomidorų, sojų padažo.
O jei patys norime natūraliai atgaivinti savo skonio receptorius, paprasčiausiai išgerkime pomidorų sulčių. Pomidorai turi daug natūralaus umami, būtent todėl lėktuve jų sultys skanios net tiems, kas ant žemės abejingi pomidorams.
