„Virtualus seksas vystosi kartu su kitomis technologijomis, kurios gali visiškai pakeisti mūsų fizinių pojūčių pasaulį. Jau dabar galima internetu užsisakyti sakso manekeną. Robotai, interaktyvi, judesius jaučianti technologija per artimiausius kelis metus taps vis svarbesne sekso industrijos dalimi. Galiausiai ji sekso lėles įgalins tapti „gyvomis“, – rašo mokslininkė.
Ji nurodo, kad šiuolaikinės technologijos dažniausiai naudojamos tam, kad pagerintų pojūčius mylintis su partneriu arba padidintų seksualinį pajėgumą ir taip užtikrintų pasitikėjimą savimi. Tačiau vystantys robotams atsiranda didelė tikimybė, kad ir visuomenės moralės normos ir požiūris į santykius keisis.
Ir virtuali realybė kažkada galės pilnai imituoti ar net pagerinti tikrovėje egzistuojančius pojūčius, tad visai įmanoma kad kai kas rinksis ją, o ne mylėjimąsi su netobulu žmogumi.
Jei manote, kad tai būtų smerkiama, Helen Dricoll su jumis nesutiks:
„Dabar virtualų seksą ir seksą su robotais mes vertiname remdamiesi šios dienos moralės normomis. Tačiau jei prisiminsime, kokios normos buvo prieš šimtmetį, suprasime, kad jos radikaliai pasikeitė. Tad ir robofilija, kuri dabar atrodo nesuvokiama, gali netolimoje ateity tapti norma – juk požiūris vystosi kartu su technologijomis.“
O, taip, filme „Ji“ jau matėme, kaip H.Phoenixo vaidinamas herojus įsimyli į operacinę sistemą. Seriale „Humans“ vyras pasimyli su šeimai tarnaujančiu robotu (na, gerai, jis juk niekuo nesiskiria nuo gražios jaunos merginos).
„Dabar tai gali pasirodyti nenormalu ir šokiruoti, tačiau tai nesuteikia teisės iš anksto manyti, kad virtualūs santykiai bus mažiau vertingi negu tikra meilė. Neužmirškime, kad daugybė žmonių gyvena vieniši. Daug jų prarado partnerį, daugybė nesugebėjo jo rasti.
Tokiems virtualus sekso partneris gali suteikti labai didelę psichologinę naudą – šiaip ar taip tai tikrai geriau negu neturėti jokio partnerio. Sudėtingiau tiems, kas turės derinti virtualius ir realius santykius – kažkam tai reikš neištikimybę ir kels moralinių dilemų“, – jau dabar mėgina analizuoti ateities santykių dilemas psichologė.
Kaip ten bus su robotais gal ir galime pasiginčyti – vis dėlto sunku įsivaizduoti skyrybų su robotu procesą arba aistros nusikaltimą, kai nužudoma tikra žmona, nes norisi gyventi su virtualia moterimi. Tačiau tai, kad ateity vis daugiau žmonių bendraus tik internetu visiškai nesusitikdami realiame pasaulyje, nekelia jokių abejonių.
Šiaip ar taip, o tai jau vyksta. Japonijoje vis daugiau jaunų žmonių tenkinasi virtualiomis pramogomis, vengia sekso ir net nepageidauja susirasti tikro partnerio. Kai kurie savo virtualią draugę jau net vežasi atostogų. Atami saloje 2010 m. duris atvėrė poilsiavietė, kur tikri vyrai atostogauja su ekranuose gyvenančiomis pieštomis moterimis iš žaidimo „Love Plus+“. O anksčiau ten japonai keliavo medaus mėnesio.
„Galbūt dabar santykio su žmonėmis nebuvimas atrodo kenksmingas. Žmonėms įgimtas noras bendrauti, tad vieniši jie jaučiasi izoliuoti, liūdni ir tai sukelia daugybę psichologinių bei fizinių ligų. Tačiau ilgainiui technologija įveiks šias problemas.
Kai intelektu apdovanoti robotai niekuo nebesiskirs nuo žmogaus, tik neturės blogų įpročių, charakterio trūkumų ar brangių įgeidžių, mes ne tik mieliau rinksimės juos, o ne tikrus žmones. Mes visiškai nejusime jokio diskomforto jei negalėsime atskirti, kuris draugas yra „tikras“, o kuris – technologinis produktas“, – užbaigia savo įžvalgas psichologė.
Žodžiu, jei pakraupote, galite pažiūrėti filmą „Balsai“ apie tai, kuo baigiasi kai žmogus kalbasi ne su kitais žmonėmis ir įtvirtinti savo neigiamą požiūrį.
O jei mintys patiko, galite pasidžiaugti, kad Kinijoje neseniai išpopuliarėjo „virtualios draugės“ programėlė „Xiaoice“, kuri noriai tampa vienišių drauge socialiniuose tinkluose. Sako ji jau sėkmingai skaidrina gyvenimą tūkstančiams nelaimėlių.
Žodžiu, ateitis jau prasidėjo. Žmonija – laikykis!
