Ilgą laiką nebuvo žinoma, kaip atsirado masinė Napoleono karių, su savo lyderiu besitraukiančių po nesėkmingo bandymo užimti Maskvą, kapavietė dabartiniame Šiaurės miestelyje, Vilniuje. „Forbes“ duomenimis, kapavietėje buvo palaidoti mažiausiai 3269 kūnai – apie 7 kūnus viename kvadratiniame metre.
Dabar Centrinės Floridos universiteto archeologo Toshos Dupraso vadovaujama komanda po kaulų izotopų tyrimo sakosi atradusi, kad palaikai turi ryškių badavimo požymių. Deguonies izotopų tyrimas atskleidė, iš kokios geografinės platumos yra kilę mirusieji, o anglies ir azoto izotopų tyrimas padėjo nustatyti mirties priežastį, rašo „Forbes“.
Įdomiausi tyrimo rezultatai atsiskleidė ištyrus azoto izotopus kauluose. Paaiškėjo, kad jų vertės labai aukštos. Kuomet žmogaus kūne yra smarkiai apribotas proteino kiekis, azoto izotopų kiekis kauluose smarkiai šokteli. Taip nutinka anoreksijos, dažno rytinio pykinimo, vitamino D trūkumo bei badavimo atvejais. Būtent pastaroji priežastis yra labiausiai tikėtina, kalbant apie mūšių išvargintus karius.
2002 m. Vilniuje atkastoje kapavietėje rastos sagos įrodo, kad kariai priklausė 40-čiai skirtingų Napoleono pulkų, kurie iš paskutiniųjų bandė grįžti atgal į Europą.
Nors dauguma mirusiųjų buvo vyrai kariai, atrasta ir apie 20 jaunų moterų kūnų, rašo „Forbes“.
Bijodamas, kad Rusijos caras Aleksandras I gali užimti Lenkiją, Napoleonas nutarė pirmas pulti Rusiją. Kuomet jo armija išžygiavo į Maskvą, jos gretose buvo 675 tūkst. karių. Vėliau karių, bandančių per Lietuvą sugrįžti į Europą, buvo likę tik 41 tūkst.
Manoma, kad apie 20 tūkst. Napoleono karių nuo šalčio, bado ir dėmėtosios šiltinės mirė vien Vilniuje.
Nesėkmingas žygis į Maskvą yra laikomas Napoleono valdžios Prancūzijoje silpnėjimo pradžia. 1814 m. jis buvo laikinai ištremtas į Elbos salą ir po 1815 metų Vaterlo mūšio galutinai įkalintas Šv. Elenos saloje, kur ir mirė.
