Su „Coca-Cola“ yra atlikta galybė įvairiausių eksperimentų, bet lažinamės, kad tokio dar nematėte: šįkart kviečiame pasižiūrėti, kas nutinka šio gėrimo skardinę panardinus į skystą azotą, kurio temperatūra yra -196 °C.
Įmerkus skardinę į indą su skystu azotu, pastarasis pradeda intensyviai kunkuliuoti.
„Man įdomiausias eksperimento aspektas – anglies dvideginį (CO2) labai neblogai absorbuoja šaltas skystis, bet jo neabsorbuoja ledas, – teigė bandymo autorius, Notingamo universiteto chemijos profesorius Martynas Poliakoffas. – Todėl skardinei šąlant, CO2 turėtų iš jos išsiveržti dujų pavidalu. Slėgis skardinėje turėtų padidėti. Tačiau ledas yra mažesnio tankio už skystį, todėl skystis skardinėje turėtų išsiplėsti. Kadangi skystas azotas yra pasiutusiai šaltas, CO2 gali sukietėti. Tada efektas bus silpnesnis nei dujinio pavidalo atveju.“
„Žodžiu, aš tikėjausi, kad skardinė sprogs. Vyliausi, kad sprogs gana įspūdingai“, – apibendrina jis.
Eksperimento autorius pastebi, kad pirmojo bandymo metu skardinė įtrūko gėrimui dar nespėjus suledėti: „Gėrimo indo skarda buvo tarytum peiliu perrėžta. Gėrimas išbėgo lauk, į skystą azotą. Kadangi „Coca-Cola“ yra praktiškai vanduo su cukrumi, susilietusi su skystu azotu ji sušalo, nors skystis baisiai burbuliavo.
Iš viso to išėjo kažkoks darinys, labai primenantis modernaus meno kūrinį. Kolega mane įkalbėjo nufilmuoti šio ledinio meno kūrinio tirpsmą. Filmuoti kadrai mane labai sužavėjo.
O štai antroji skardinė smarkiai nuvylė. Joje buvęs skystis sušalo visiškai, ir tik tada skardinė įtrūko. Bet kai tai įvyko, visas skardinės turinys jau buvo sukietėjęs, tad niekas neišsiveržė lauk. Įdomiausia tai, kad skardinės viduje „Coca-Cola“ buvo virtusi ne į vientisą ledo gabalą, o į kažkokią birią konsistenciją – net ne ledo smėlį, o veikiau ledo pudrą ar ledo miltelius. Manęs tai nenustebino, nes jau seniai žinau, kad į skystą azotą panardinus ledo, šis suskilinėja.“
Galiausiai, kad eksperimentą būtų galima vertinti kaip itin objektyvų, nuspręsta tą patį atlikti su „Pepsi“. Šaldydamas plastmasinį buteliuką pepsikolos M.Poliakoffas tikėjosi, kad jis irgi skils, tačiau eksperimentas jį nuvylė, nes butelis visiškai sušalo, bet taip ir neįskilo.
Rudas gėrimas buteliuke virto pieno baltumo substancija, kuria galima belsti į medį, į duris, daužyti langus ir ką tik nori. Profesoriaus kolega neatsispyrė pagundai pamėginti buteliuką suskaldyti plaktuko smūgiu.
