Tai padės ne tik sutrumpinti gamybos laiką ir sąnaudas, bet ir suteiks galimybę ortopedinius gaminius dar labiau pritaikyti pagal pacientų poreikius.
Projektas „3D spausdinta ortopedinė avalynė ir jos komponentai“ kartu yra ir E.Verbickaitės baigiamasis darbas. Mergina tikina jau trečiame kurse nusprendusi, jog ateitį sies su 3D spausdinimo technologijomis. Idėja įgyvendinti būtent šį projektą atėjo visiškai netikėtai, su darbo vadovu kalbantis apie pakankamai siaurą, bet skaudžią ortopedijos sritį ir naujųjų technologijų pritaikymą joje.
„Tik 30 proc. vyresnio amžiaus žmonių nesiskundžia pėdų problemomis, viso to priežastis – blogai parinkta avalynė. Norint išvengti šių nemalonumų, reikia imtis priemonių dar vaikystėje. Ortopedinės techninės priemonės gali padėti pradinėse plokščiapėdystės stadijose. Uždelstas gydymas ateityje dažnai pasireiškia didelėmis eisenos problemomis bei defektais. Norint to išvengti, būtina nešioti individualiai parinktą avalynę, kuri koreguotų vaiko eiseną“, – pasakojo studentė.
E.Verbickaitės teigimu, dažniausiai yra naudojami įdėklai ir įtvarai, kurie atitinka asmens pėdos dydį, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas avalynės komponentas yra individualus. Visas procesas nuo užsakymo iki gaminio pristatymo klientui užtrunka mažiausiai dvi savaites. Būtent dėl to projekto metu buvo siekiama inovatyviai pritaikyti 3D spausdinimo galimybes ortopedijoje ir sukurti greitesnį, paprastesnį bei patogesnį gamybos būdą. Pasauliniai analogai jau yra įrodę, jog šis metodas itin veiksmingas – yra įmonių, kurios netgi ruošiasi spausdinti batus, prisitaikysiančius ne tik prie pėdos, bet ir visos kojos.
Įgyvendindama projektą „3D spausdinta ortopedinė avalynė ir jos komponentai“ E.Verbickaitė užtruko apie 7 mėnesius. Buvo išanalizuota ir įvertinta vaikų ortopedinės avalynės svarba ir aktualumas šių dienų Lietuvos rinkoje. Ne kartą konsultuotasi su ortopedijos specialistais, rinkta informacija apie ortopedines medžiagas, ortopedinės avalynės ir jos komponentų parametrus bei konstrukcinius reikalavimus.
Vėliau buvo kuriamas gamybos algoritmas: 3D pėdos skenavimas, įdėklo trimačio modelio projektavimas, taip pat jo individualizavimas, ortopedinio įdėklo atspausdinimas 3D spausdintuvu. Šiuo metu VGTU Mechanikos fakulteto studentė jau gali didžiuotis rezultatais – 3D spausdintuvu atspausdintas ne tik ortopedinis įdėklas, bet ir pėdos modelis.
„Šis metodas gali būti naudingas daug kam. Pradedant vaikais, kurie turi pėdų deformacijas, baigiant sportininkais, kuriems ypač svarbi teisinga avalynė, ar tiesiog paprastais žmonėmis, kuriems pritaikyta kasdienio nešiojimo avalynė palengvintų judėjimą ir sumažintų pėdų skausmus. 3D spausdinimas šiuo atveju užtikrintų trumpesnį gamybos proceso laiką, taupytų specialistų bei laukiančiųjų laiką, mat nereikėtų pakartotinių matavimų, bei mažintų medžiagų sąnaudas“, – metodo pranašumus vardijo projekto autorė.
Vėliau, vystantis 3D spausdinimo technologijoms, atsiras ir naujų galimybių – bus galima tiesiogiai į įdėklą įterpti įvairius jutiklius, kurie kaups informaciją ar keis dirbinio savybes. O paduko medžiagoje įterpus gydančiuosius priedus, pavyzdžiui, nuo alergijos ar grybelio, galimas ilgalaikis specializuotas gydymas.
