Buvo iškelta prielaida, kad Liusi (angl. Lucy) yra šiuolaikinio žmogaus – Homo sapiens – tiesioginė promotė, o kai kurie leidiniai ją vadino „Žmonijos motina“.
Per daugelį metų šią sukrečiančią hipotezę ne kartą mėgino paneigti skeptiškai nusiteikę tyrėjai, kurie savo argumentus grindžia senoviniais, bet fragmentiškais radiniais Kenijoje ir Čade.
Vis dėlto naujos fosilijos, apie kurias buvo paskelbta trečiadienį, galbūt taps lemiamu ir negrįžtamu smūgiu Liusi statusui.
Kaip rašoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje, tuo pačiu metu ir tame pačiame Etiopijos Afaro regione gyveno kitos rūšies hominidai.
Naujoji rūšis, pavadinta Australopithecus deyiremeda, ir Liusi tikriausiai atstovauja tik nedidelei daliai kandidatų į tiesioginius šiuolaikinių žmonių protėvius, sako tyrėjai.
„Nauja rūšis yra dar vienas patvirtinimas, kad Liusi rūšis – Australopithecus afarensis – buvo ne vienintelė potencialių žmonių protėvių rūšis, klajojusi dabartiniame Afare“, – sakė Klivlando gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Yohannes Haile'is-Selassie.
„Dabartiniai fosilijų įrodymai ... aiškiai rodom, kad buvo bent dvi, o galbūt trys ankstyvųjų žmonių rūšys, gyvavusios tuo pačiu metu ir geografiškai arti viena kitos“, – pabrėžė jis.
Fosilijas, rastas Voranso-Milės vietovėje Afaro regione, sudaro viršutinio ir apatinio žandikaulių fragmentai, priklausę individui, gyvenusiam prieš 3,3–3,5 mln. metų.
Šis laikotarpis persidengia su australopitekės Liusi tikėtinu gyvenimo laikotarpiu – prieš 2,9–3,8 mln. metų.
Naujai rastos liekanos aiškiai skiriasi nuo Liusi fosilijų pagal dantų dydį, pavidalą ir emalio storį. Australopithecus deyiremeda taip pat išsiskiria masyvesniu apatiniu žandikauliu, sakoma studijoje.
Tie kaulai buvo rasti 2011 metų kovą molingo grunto viršutiniame sluoksnyje Burtelės vietovėje, už maždaug 500 km į šiaurės rytus nuo Adis Abebos ir už 35 km į šiaurę nuo Hadaro, kur buvo rasta Liusi.
Apytikris fosilijų amžius buvo nustatytas grunto radioaktyviojo ir paleomagnetinio datavimo metodais. Datuojant paleomagnetiniu metodu, ištiriama įmagnetintų dalelių orientacija geležingose nuosėdose, pagal kurias galima atsekti senovinius Žemės magnetinio lauko pokyčius.
Naujosios rūšies pavadinimas „deyiremeda“ Afaro gyventojų kalba reiškia „artimas giminaitis“.
Žmogaus evoliucijos tyrimai visuomet buvo paini sritis, nes ankstyvųjų žmonių fosilijos labai retos. Tarp mokslininkų neretai kyla įnirtingi ginčai, prie kurios žmonijos genealogijos medžio šakos priskirti rastas liekanas ir ar jos apskritai yra susijusios su mūsų protėviais.
