Toliau rašydami šį tekstą puikiai suvokiame, kad jei kas jį dar ir skaito, tai nuo to momento kuomet perskaitė antraštę iki šios vietos spėjo daugybę kartų perjungti dėmesį kažkur kitur, pažiūrėti šiek tiek televizoriaus, pasidomėti kažkuo dar ir… O, žiūrėk, koks paukštelis…
Grįžot? Tai va, tyrėjai apklausė 2000 kanadiečių ir dar 112 smegenų veiklą tyrė naudodami elektroencefalogramas. Rezultatai „džiugina“ – dėmesio sutelkimo laikas 2000 metais kritęs iki 12 s, per 15 metų trukusią mobiliųjų technologijų revoliuciją dar sutrumpėjo iki 8 s.
Ar jau metas nerti į akvariumus, o mokyklos suolą užleisti kur kas atidžiau klausysiančioms auksinėms žuvelėms? Ne visai. Tas pats „Microsoft“ rengtas tyrimas parodė, kad sutrumpėjus dėmesio sutelkimui gerokai padidėjo žmogaus gebėjimai vienu metu dirbti kelis darbus.
„Tie iš tyrime dalyvavusių kanadiečių, kurie aktyviau naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, vienu metu naudojasi keliais ekranais, yra aktyvūs socialinių tinklų naudotojai, kur kas sunkiau susitelkia ilgesniam laikui“, – rašoma išvadose.
Tačiau tai tik dalis tiesos. Toliau tyrėjai rašo štai ką:
„Nors skaitmeninis pasaulis bendrai mažina susitelkimo vienai veiklai laiką, tai tik iš dalies yra tiesa. Pradėję naudotis nauja technologija ar aktyviai naudojantys socialinius tinklus vartotojai gali dėmesį sutelkti gerokai labiau, bet trumpam. Jie geriau nustato, kas juos išties domina, o kas jiems nesvarbu, todėl trumpiau užtrunka analizuodami ir mėgindami įsidėmėti dalykus.“
Taigi, auksinė žuvelė kol kas tegul lieka akvariume. Gal bendras sugebėjimas sutelkti dėmesį kažkam vienam ir gerokai krito, išaugo sugebėjimas greičiau atsirinkti į ką verta susitelkti. Taigi, mokytojai turėtų ne pykti ant nedėmesingų mokinių, o tiesiog išmokti įdomiau dėstyti pamokas, nes žmonių pakantumas nuobodybei krito išties tragiškai.
Šis tyrimas patvirtino JAV nacionalinio biotechnologijų centro atliktą tyrimą, kuris parodė, kad 79 proc. respondentų nuolat naudoja du ekranus – žiūrėdami televizorių naršo nešiojamame įrenginy.
Vakarų Ontarijo smegenų ir minties instituto tyrėjas Brice Mortonas nurodo, kad taip atsitiko, nes žmogus nuolat trokšta informacijos:
„Kai tik buvo išrastas automobilis jis buvo toks naujas ir įdomus, kad žmonėms idėja jame įrenginėti kažkokį pramogų centrą būtų atrodžiusi kvaila – pats automobilis buvo pramoga. Tačiau kai neišlipę važiuojate aštuonias valandas jums tokia pramoga pradeda lįsti per gerklę, todėl automobiliuose atsirado radijas, video ekranai.
Dabar man atsibosta vairuoti jau po 10 minučių. Tai, kad mes kitaip paskirstome savo dėmesį naudodamiesi tam tikromis technologijomis, nereiškia, kad iš esmės pakito mūsų dėmesio sutelkimo funkcija.“
Taigi, iš esmės nieko baisaus? Ne visai. Šiaip ar taip, o šių dienų vaikui perskaityti knygą tapo tokios apimties darbu, kokiu vaikui prieš dvidešimt metų būtų parašyti tą knygą. O ateities darbdaviams kyla nauja užduotis – kaip suorganizuoti dabą taip, kad kas 8 sekundes prarandantis susitelkimą žmogus persijungtų ne į kokį žaidimą, o į kitą naudingą darbą.
