Nerimas dėl radiacijos poveikio sveikatai, sunkūs prisiminimai, padidėjęs jautrumas, nuoskaudos jausmas ir nuolatinis bandymas išlikti tvirtu, aktyviu žmogumi – tokia yra dalies likvidatorių kasdienybė, teigia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkai, atlikę tyrimą ir išanalizavę likvidatorių patirtį.
Balandžio 26 d. minimos Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. Ši avarija paveikė Lietuvą ne tik per ją slenkančiu radioaktyviu debesiu – apie 6 tūkstančiai lietuvių buvo išvežti į užterštą zoną atlikti įvairių valymo darbų. Dauguma jų tuo metu tarnavo sovietinėje armijoje ar buvo jos rezerve, taigi šios pavojingos kelionės atsisakyti negalėjo.
Dalis jų iki pat paskutinės akimirkos net nežinojo, kur yra vežami, o ir atvykus jiems nebuvo suteikiama reikalingų žinių ar apsaugos priemonių. Kai kuriais atvejais dėl prastai organizuojamų darbų likvidatorių buvimas radiacija užterštoje zonoje buvo apskritai beprasmis. Dėl tokios patirties likvidatoriai pripažįstami nukentėjusiais nuo sovietinės okupacijos.
Nors iki šiol šie asmenys vadinami likvidatoriais, yra žinoma, kad avarijos padariniai buvo tik sumažinti, o ne visiškai likviduoti. Panašiai ir patiems likvidatoriams iki dabar nepavyksta tos patirties visai užmiršti – jie gali tik prisitaikyti prie jos, išmokti gyventi kartu su ja.
Kelerius pastaruosius metus į Lietuvoje gyvenančių Černobylio avarijos likvidatorių patirtį gilinosi Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros psichologų tyrėjų grupė, vadovaujama prof. Danutės Gailienės. Tyrimo metu buvo atliekami ir analizuojami interviu su likvidatoriais, pasitelkus įvairias anketas vertinta jų šiandieninė psichologinė savijauta.
Tyrimas atskleidė ištisą virtinę nepalankių aplinkybių, su kuriomis jiems teko susidurti. Ryškiai iškilo vežimo į Černobylį kaip prievartos patirtis, taip pat ten išgyventas pavojus sveikatai dėl radiacijos. „Likvidatoriai atsidūrė bejėgiškumo situacijoje – jie negalėjo apsiginti nei nuo neapčiuopiamo radiacinio pavojaus, nei nuo represinės, kartais netgi absurdiškos sovietinės tvarkos Černobylyje. Dalis jų Černobylį įvardija buvus tremtimi, kalėjimu, lageriu ar tiesiog pragaru“, – pasakojo psichologė Aurelija Auškalnytė, tyrimo komandos narė.
Grįžus į Lietuvą, likvidatorių išgyvenama grėsmė neslopo, nes jie susidurdavo su prieštaringa informacija apie galimą radiacijos poveikį jų ir jų palikuonių sveikatai. Baimė, kad kūnas gali būti negrįžtamai paveiktas radiacijos, paaštrėja susirgus bet kokia liga, sužinojus apie kitų likvidatorių mirtį ir t.t. Toks nuolatinio nerimo išgyvenimas gali fiziškai sargdinti ir psichologiškai traumuoti bet kokį, net ir labai stiprų, asmenį, ypač jei tenka susidurti dar ir su nesupratingomis aplinkinių reakcijomis. Dalis buvusiųjų Černobylyje išgyvena nuoskaudą dėl nebeteikiamos specializuotos pagalbos, nepakankamo visuomenės dėmesio ir paramos.
Dauguma likvidatorių patiria vienokių ar kitokių psichologinės traumos padarinių. Apskritai savo savijautą jie vertina prasčiau nei kiti jų amžiaus vyrai. Jiems būdingas stipresnis nerimas dėl sveikatos ir padidėjęs jautrumas, dirglumas, nervingumas. Dalis jų vengia prisiminti ir galvoti apie Černobylį, tačiau mintys ir vaizdiniai grįžta ir kelia neigiamus jausmus. Kiekvienu atveju jų psichologinė reakcija kiek skirtinga. Gali pasireikšti ir emocinė nejautra, ir neigiamos nuostatos pasaulio, ateities ir savęs atžvilgiu, bejėgiškumas arba stiprus pykčio jausmas, savidestruktyvus elgesys ir pan.
Tyrime bandyta atskleisti ne tik likvidatorių sunkumus, bet ir tai, kaip jie su tais sunkumais tvarkosi. Vadovavimasis žmogiškumu, rūpinimasis kitais, įsitraukimas į įvairias veiklas, šeima, optimizmas, viltis ir tiesiog stiprus noras išgyventi sunkumus – tai buvo ir tebėra pagrindiniai likvidatorių paramos šaltiniai. Kai kuriems sunki patirtis netgi paskatino perkainoti vertybes, pakeisti profesiją ir apskritai gyventi kuo prasmingesnį gyvenimą.
Černobylio likvidatorių tyrimas buvo atliktas kaip platesnio tyrimo „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“ dalis. Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis.
