Trakų Vokėje radaras pradėtas statyti prieš dvejus metus, o veikia nuo praėjusių metų gruodžio. Antradienį visi susidomėję meteorologija galėjo užkopti į 40 m aukščio bokštą ir iš arčiau pasižiūrėti į radarą. Jo kupole sukasi lėkštė, kuri siunčia radijo bangas.
Pasitelkus meteorologinį radarą galima gauti vertikalų ir horizontalų atmosferos pjūvio vaizdą, nustatyti apatinę ir viršutinę debesų ribas, sekti debesų sistemų bei kitų atmosferos reiškinių pokyčius.
Pirmasis naujos kartos meteorologinis radaras pastatytas 2011 metais Laukuvoje. Pastačius antrąjį radarą abiejų spinduliai apima visą Lietuvos teritoriją. Vienas radaras kainavo apie 1,4 mln. eurų (4,8 mln. litų).
Rodo debesies vidų
Iš radarų gaunama informacija apie atmosferą – kritulių ir kitų meteorologinių reiškinių prognozių pagrindas. Radaro matavimo spindulys efektyviausiai tiria atmosferą 150 km spinduliu. Netoli radaro bokšto yra gyvenvietė, tad prie kompiuterio duomenis analizuojantys meteorologai ramino, kad radijo bangų spinduliai žmonėms nekenkia.
„Šis meteorologinis radaras yra pats moderniausias pasaulyje ir atlieka radiolokacinius matavimus. Radaras siunčia radijo bangas 250 km spinduliu ir skenuoja atmosferą. Šis spindulys supjausto atmosferą sluoksniais kaip pyragą – tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Todėl sinoptikai mato ne tik debesies formą, bet ir turinį“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) direktorė Vida Augulienė.
Šiuolaikinis meteorologinis radaras dėl elektromagnetinių bangų gali realiu laiku gauti ir apdoroti informaciją apie meteorologinius reiškinius – kritulius, viesulus, škvalą, krušą, perkūniją, smarkias liūtis.
Ši informacija naudojama trumpalaikėms prognozėms sudaryti. Radaras gali atskirti kritulių fazę – ar tai lietus, kruša, ledukų kruopos. Todėl sinoptikai gali sudaryti daug tikslesnes orų prognozes. Kai kuriuose objektus – pavyzdžiui, paukščius – reikia pašalinti.
Taip pat radaro duomenys naudingi sudarant prognozes ir perspėjimus apie stichinius ir katastrofinius meteorologinius reiškinius, prognozuojant potvynius, poplūdžius, jų išplitimą ir intensyvumą, priimant sprendimus ekstremalių situacijų atveju.
„Radaro informacija labai svarbi ekstremalių situacijų metu. Pavyzdžiui, audros, perkūnijos, škvalo metu. Sinoptikas informaciją iš radaro gauna kas 15 minučių. Be to, tarnybos interneto tinklapyje radaro duomenis gali matyti ir visuomenė, todėl ir paprasti žmonės gali prognozuoti, kur judės audros debesis“, – pabrėžė V.Augulienė. Jeigu audros metu dingtų elektra, radaras nenustotų veikti – turi atskirą maitinimo šaltinį.
Ar turėdami tokius modernius radarus sinoptikai rečiau prašaus pro šalį spėdami orus?
„Dėl šiuolaikinių technologijų, prognozės vis tikslėja. Tačiau nė vienoje pasaulio šalyje prognozių sudarymas nėra šimtaprocentis“, – sakė LHMT direktorė V.Augulienė.
Šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių nuotolinis atmosferos stebėjimas ir matavimas atliekami naudojant dirbtinius žemės palydovus ir meteorologinius radarus.
Trakų Vokėje galima pamatyti ir paprastesnių, tačiau įdomių prietaisų meteorologiniams reiškiniams stebėti: kritulių, saulės radiacijos, debesų aukščio matuoklių.
