Taip, „50 pilkų atspalvių“ yra geriausiai visų laikų parduodamas erotinis romanas pasaulyje. Tačiau vis tiek sunku patikėti, kad tarp jo skaitytojų yra bent keli kada nors skaitę kokią nors kitą knygą. Dar sunkiau patikėti, kad pasaulyje yra šitiek žmonių, niekada negirdėjusių apie internetą užplūdusią nemokamą pornografinę literatūrą. Kam pirkti, kad nemokamai gali rasti net ir geresnio turinio?
Kad ir kaip ten būtų, šis tekstas ne apie tai, o apie sausą ir gryną mokslą. Tiksliau – žmogaus akies biologiją. Mat taip jau gamta sutvarkė, kad žmogaus akis gali atskirti 10 milijonų spalvų ir apie 30 pilkų atspalvių. O jei apšvietimo sąlygos neidealios, tų atspalvių bus dar mažiau. Štai jums ir knygos autorės žadėti 50…
2001 m. atlikto tyrimo, kaip žmogaus akis mato ultragarso vaizdus, autoriai nusprendė, kad akis išvis įžvelgia tik 8–16 pilkos spalvos atspalvių. Tačiau žurnale „Popular Science“ išspausdintame akių fiziologiją tyrusio Sinsinačio (Cincinnati) universiteto mokslininko Erico Kreito bei jo kolegų straipsnyje parašyta „trisdešimt“, ir taškas.
„Primato (ir žmogaus) regėjimo sistema smarkiai skiriasi nuo visų kitų gyvų padarų. Žmonės turi trijų rūšių skirtingo jautrumo kūgelių formos fotoreceptorius, kurie priima spalvinę informaciją ir leidžia žmogui nustatyti apie 10 mln. unikalių spalvų, tačiau tik apie 30 pilkų atspalvių“, – rašoma mokslininkų straipsnyje.
Taigi, iš viso akies tinklainėje yra keturi fotoreceptorių tipai. Trys jų yra kūgeliai – jie skirtingo jautrumo ir atsako už vienos iš trijų spalvų jutimą. Tiesa, visi kūgeliai išsidėstę tik vadinamojoje geltonojoje dėmėje – pačiame tinklainės centre – ir gerai darbą atlieka tik esant geram apšvietimui.
Ketvirto tipo fotoreceptoriai yra stiebeliai. Jie visi vienodi, išsidėstę periferinėse tinklainės dalyse, yra jautresni šviesai ir atsako už nespalvotą regėjimą.
Tinklainėje turime bent 120 mln. stiebelių ir tik 7 mln. visų tipų kūgelių. Tačiau stiebeliai taip stengiasi mums padėti matyti tamsoje, kad tokių niuansų kaip 50 pilkos atspalvių jau nebeskiria. Galbūt katės tiek ir mato – šiaip ar taip, o stiebelių jos turi aštuonis kartus daugiau.
Tiesa, ar geresnis pilkų atspalvių skyrimas turi ką nors bendra su lytine kačių energija pavasarį, nepasakysime. O štai, kad knyga „50 pilkų atspalvių“ neigiamai veikia jos skaitytojų asmenybę, įrodo neseniai Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas.
Tyrėjai apklausė 650 jaunų moterų nuo 15 iki 23 metų ir palygino, kuo skiriasi skaičiusių ir neskaičiusių šią knygą gyvenimas.
Paaiškėjo, kad yra 25 proc. didesnė tikimybė, jog skaičiusių pirmą „50 pilkų atspalvių“ dalį partneris ant jų rėkia ir jas keikia. Taip pat yra 34 proc. didesnė tikimybė, kad jos pasirinks partnerį, kuris jas persekios, ir 75 proc. didesnė tikimybė, kad tokios merginos puls laikytis nesveikų dietų ar badauti ilgiau negu 24 val.
Tos, kurios perskaitė visas tris „Pilkų atspalvių“ dalis, turi net 65 proc. didesnį polinkį prisigerti negu tos, kurios knygos neskaitė (t. y. šešis ar daugiau kartų per mėnesį vakarėlyje išgerti daugiau negu penkis stiklus alkoholio), ir yra 63 proc. didesnė tikimybė, jog per gyvenimą jos pakeis daugiau negu 5 partnerius.
Tiesa, fiziologinis žmogaus nesugebėjimas įžvelgti tiek daug pilkų atspalvių čia niekuo dėtas. Greičiau jau kaltas intelektinis tų konkrečių skaitytojų nesugebėjimas kritiškai vertinti to, ką joms siūlo gyvenimas.
Palaukite, o tai ką pamatysime, kai apklaus dar ir filmo žiūroves...
