– Netrukus minėsime nepriklausomybės atgavimo 25-metį. Kaip per šiuos metus pasikeitė Lietuvos mokslo raida?
– Tos mokslo kryptys, kurios turėjo gerą įdirbį, kuriose mokslininkai aktyviai darbavosi ne vieną dešimtmetį, toliau sėkmingai vystėsi. Vienas iš pavyzdžių – amerikiečių kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ įsigyta biomedicininių ir genų inžinerijos instrumentų gamybos kompanija „Fermentas“. Dabar amerikiečiai toliau investuoja ir plečia gamybinę ir mokslinę, tiriamąją bazes.
Arba „Teva“/„SicorBiotech“ – kompanija, kurianti ir gaminanti biofarmacinius preparatus. Jie ne tik toliau plėtoja mokslinę veiklą Lietuvoje, bet ir sugebėjo užpatentuoti kai kuriuos savo gaminamus vaistinius preparatus Amerikos ir Europos rinkose.
Per tuos 25 metus natūraliai susiformavo biofarmacijos ir biotechnologijų klasteris, gimsta naujos kompanijos, tokios kaip „Biotechpharma“. Todėl šiose mokslo ir technologijų srityse daugėja studentų, auga gamyba.
Reikėtų paminėti ir kitas, tradicines Lietuvai aukštųjų technologijų sritis. Tokias, kaip lazerių mokslas ir gamyba. Visai neseniai sužinojome, kad kelios Lietuvos lazerių gamybos kompanijos kartu su užsienio partneriais kurs galingiausią pasaulyje lazerį, taip pat trumpiausių impulsų lazerinę sistemą. Tai – didžiulis tarptautinis projektas Europoje, vadinamas ELI („Extreme Light Infrastructure“). Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Be abejo, prie sėkmės nemažai prisidėjo ir Europos Sąjungos fondų parama. Daug lėšų pastaraisiais metais buvo skiriama mokslui ir technologijoms. Kaip jau pastebėjote, statomi technologijų parkai, slėniai, nauji mokslų centrai. Manau, kai kurie jų tikrai taps reikšmingų inovacijų gimimo vieta.
Svarbu ir tai, kad atkurtas valstybės suverenumas ir demokratija leido deideologizuoti socialinius ir humanitarinius mokslus ir integruoti juos su moderniomis idėjomis.
Informacinių technologijų sparti plėtra Lietuvoje pasitarnauja ir socialinių bei humanitarinių mokslų sektoriui. Atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, besivadovaujantis artes liberales (laisvųjų menų) tradicija – formuojantis laisvą požiūrį, ugdantis kritinį mąstymą. Dėl šių ir kitų priežasčių plėtėsi taikomieji socialiniai tyrimai.
– Kokias spragas pastebite?
– Galbūt labiausiai pastebima tai, kad valstybėje nėra pasirinkta vieno mokslo prioriteto. O tai padėtų sukoncentruoti pastangas ir lėšas svarbiausiam tikslui pasiekti.
Matyt, dėl tam tikrų sumetimų norima, kad visiems būtų gerai. Gal dabar situacija keisis, mat Lietuvai reikėjo įvardinti sumaniosios specializacijos kryptis, prasidedant naujajai ES finansavimo programai „Horizontas 2020“.
– Kaip kito Lietuvos įvaizdis tarptautinėje mokslo rinkoje?
Manau, kad tas įvaizdis niekada nebuvo blogas. Mes turime nemažai mokslo autoritetų, kurie dešimtmečius vertinami ir gausiai cituojami užsienio mokslinėje spaudoje. Tai – ir fizikai, ir ultragarso specialistai, ir medikai bei biochemikai.
Tie Lietuvos mokslininkai, kurie dirbo tarptautinėje mokslo rinkoje, ir toliau tą sėkmingai daro. Dabar, žinoma, gyvenimas ir darbas užsienyje yra lengvesnis, nes atsiveria dar daugiau galimybių stažuotis ar dirbti geriausiose pasaulio laboratorijose.
[Lietuvoje irgi] esama daug puikiai įrengtų laboratorijų. Yra nemažai projektų, kuriuose mūsų mokslininkai labai sėkmingai darbuojasi kartu su geriausiais užsienio mokslininkais.
Dėl aukštos mūsų mokslininkų kvalifikacijos esame priimami į tokius didžiuosius tarptautinius projektus, kaip GAIA, CERN, ELI ir t.t. Pasaulyje vis labiau visiems reikia gerų specialistų, gerų idėjų, o Lietuva tai gali pasiūlyti. Pagal tai, kiek mūsų yra, manau, kad visai neblogai.
– Kalbant apie mokslo populiarinimą. Kaip jis ir požiūris į jį kito? Ar situacija gerėja?
– Manau, situacija tikrai gerėja. Antai įvairios leidyklos leidžia vis daugiau mokslo populiarinimo knygų. Be to, Lietuvos mokslo akademijos iniciatyva pasirodė net dvylika knygų apie naujausias įvairių mokslo sričių tendencijas. Pradedant fizika, evoliucija, molekuline biologija ir baigiant klimatologija bei smegenų tyrimais.
Taip pat sėkmingai leidžiami net keli mokslo populiarinimo žurnalai: „Iliustruotasis mokslas“, „Ar žinai, kad?“, „National Geographic“ lietuviška versija, „Iliustruotoji istorija“. Deja, nustota leisti legendinį žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“.
Problema, kuri vis dar išlieka, – Lietuvos mokslininkų nesugebėjimas populiariai pateikti savo darbų esmę visuomenei. Bet ir čia situacija gerėja, nes mūsų mokslininkų įgūdžiai gerėja, jie vis dažniau rašo ir leidžia mokslo populiarinimo knygas. Pavyzdžiui, visai neseniai pasirodė prof. Arūno Bukančio knyga apie klimatą ir orus – „Kas užlopys dangų?“
Labai svarbu, kad mokslo populiarinimo veiklas palaiko Švietimo ir mokslo ministerija, todėl organizuojami mokslo populiarinimo konkursai, pavyksta išlaikyti mokslo populiarinimo laidas televizijoje, interneto portaluose, toliau auga Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“.
– Kokiu pasiekimu labiausiai džiaugiatės?
– Lietuvos fizikais, biochemikais, kurie dirba didžiausiuose pasaulio mokslo projektuose. Mano manymu, tai parodo, kad esame pajėgūs daug ką padaryti.
