Marco Levinsono dokumentiniame filme „Dalelių karštinė“ pasakojama apie tai, kaip Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Ženevoje mokslininkai, pasitelkę didžiausią žmogaus sukurtą mašiną – Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (LHC) – siekia atkurti sąlygas, egzistavusias vos kelios akimirkos po Didžiojo sprogimo ir atrasti trūkstamą Visatos modelio detalę, Higgso bozoną, kuri padėtų suprasti mus supantį pasaulį.
Prie „dieviškosios“ dalelės paieškų prisidėjo net 10 tūkst. mokslininkų iš viso pasaulio. Visi jie įvairiausių specialybių atstovai, tačiau didžiausia atsakomybė projekto metu teko fizikos teoretikams bei eksperimentatoriams, kurie rūpinosi tiek hipotetiniais bandymo aspektais, tiek techniniu Dalelių greitintuvo paruošimu.
Jei tikitės, kad šie žmonės yra savyje užsidarę ir paprastiems mirtingiesiems suvokiamo sakinio neišlemenantys nuobodos, labai klystate. Prie šio, vieno svarbiausių šiuolaikinio mokslo įvykio, sukūrimo prisidėjo tik jokių kompleksų ar apribojimų nejaučiantys, bet savo darbą karštai įsimylėję mokslininkai, kurie daugeliui sudėtingu procesu atrodantį dalelių susidūrimo procesą sugeba perteikti visiems suprantama kalba.
Vis dėlto, 4 metus CERN komandą filmavusiam režisieriui teko užfiksuoti ne tik entuziazmo bei pozityvių emocijų kupiną šio eksperimento pusę. Itin dramatiškas momentas įvyko dar 2008 metais, kai Didysis dalelių greitintuvas sugedo. Ši avarija ne tik sukėlė didžiulį darbuotojų nusivylimą, tačiau dėl jos teko atidėti eksperimentus vieneriems metams.
Ką jau kalbėti apie įtampą bei nerimą, kurį pagrindiniai filmo herojai patyrė antrojo bandymo, paleisti priešingomis kryptimis skriejančias daleles 27 kilometrų ilgio tuneliu, metu 2012 metais. Šį kartą ekrane užsidega žalia šviesa. „Mes jį turime!“ – aidi džiaugsmo kupini šūksniai. Šios dienos kai kurie fizikai laukė savo visą gyvenimą. Ašarų nesutramdė ir pats Peteris Higgsas, kuris pirmasis iškėlė „dieviškosios“ dalelės egzistavimo hipotezę dar 1964 metais.
Galbūt meistriškai perteikta reikšmingo mokslo įvykio emocija, o gal ambicingų, tačiau charizma trykštančių mokslininkų nuoširdus bendradarbiavimas, lėmė, kad režisieriaus Marco Levinsono filmui pavyko užkariauti publikos simpatijas visame pasaulyje.
Išties, „Dalelių karštinė“ puikiai perteikia ne tik Higgso bozono dalelės atradimo reikšmę pasauliui, tačiau ir visiškai nešlifuotą CERN mokslo virtuvės darbo specifiką. Neabejojame, kad jos subtilybės nustebins tiek „dieviškosios“ dalelės atradimo istoriją gerai išmanančius fizikos mėgėjus, tiek avantiūristus, kurie šį filmą pasiryš žiūrėti tarsi staigmeną.
