1. Pasak mokslininkų, pirmosios žinomos ląstelės Žemėje atsirado prieš 3,8 mlrd. metų. Tai buvo vienaląsčiai organizmai – prokariotai, kurie neturi branduolio ar kitų ląstelėms būdingų elementų, organoidų. Bakterijos yra prokariotai, o žmogus sudarytas iš eukariotų. Jų skirtingų rūšių organizme yra apie 200, įskaitant odos, raumenų, nervų, žarnyno, kraujo ir kaulų ląsteles.
2. Daugelis gyvūnų ląstelių yra 0,001–0,003 cm skersmens, todėl plika akimi jų nepamatysi. Vis dėlto yra keletas išimčių, pavyzdžiui, nervų ląstelės, kurios siunčia elektrinius impulsus į mūsų smegenis.
3. Terminas „ląstelė“ atsirado 1665 metais. Jį sugalvojo britų mokslininkas Robertas Hukas, kuris žiūrėdamas pro mikroskopą į ploną medienos sluoksnį įžvelgė jame porėtą tinklelio formos struktūrą. Šiandien mokslininkai studijuoja ląsteles pasitelkdami aukštųjų vaizdo technologijų įrangą, taip pat spalvotus dažus ir žalią fluorescencinį baltymų, gautą iš medūzų.
4. Mūsų kūne yra nuo 1 iki 3 kilogramų bakterijų, priklausomai nuo žmogaus dydžio. Nors bakterinės ląstelės pranoksta viso organizmo ląsteles, jos yra žymiai mažesnės, dėl to sudaro mažiau nei 3 procentus mūsų kūno masės. Mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, kokią įtaką sveikatai daro organizme klestinčios bakterijos.
5. Dažniausiai gyvulinės kilmės ląstelės formavimosi ciklas trunka 24 valandas. Tiek laiko reikia, kad ląstelė atsirastų, pilnai susiformuotų ir, galiausiai, dauginimosi proceso metu skiltų į dvi dalis. Iš viso, pavyzdžiui, raudonųjų kraujo kūnelių amžius gali siekti iki 120 dienų, tačiau visi ląstelių tipai turi skirtingą gyvenimo trukmę – nuo kelias savaites gyvuojančių odos ląstelių, iki visą organizmo egzistavimo laiką nemirštančių sveikų neuronų.
6. Viso gyvenimo metu daugiausiai netenkame kraujo kūnelių, odos ir kai kurių organų bei liaukų struktūrų ląstelių. Kiekvieną dieną žmogaus kūne žūsta maždaug 50–70 mlrd. mūsų smulkiausių gyvybinių dalelių, tačiau tai yra dalis normalaus proceso, kuris užtikrina sveikatą ir organizmo apsaugą nuo išorinių veiksnių.
