10 mitų apie smegenis: alkoholis jų nežudo, o galvosūkiai negydo

Dailymail.co.uk pateikia dešimt gajų mitų apie smegenis, kurie buvo paneigti moksliniais tyrimais.

Yra teigiančių, kad žmonės neišnaudoja savo smegenų galimybių, o didžioji dalis jų visuomet ilsisi. Tačiau mokslininkai atmeta paplitusią nuomonę kaip nepagrįstą. „Idėją, kad 90 proc. smegenų nieko neveikia, paneigia analizių rezultatai“, – sakė Kembridžo universiteto klinikinės neuropsichologijos profesorė Barbara Sahakian.

Anot jos, visas organas yra nuolat aktyvus – vien jums skaitant šį straipsnį dirba daug skirtingų smegenų dalių, atsakingų už regą, suvokimą, įsiminimą ir kt.

Maža to, kol jūs skaitote, smegenų kamienas (lot. truncus encephali) ir smegenėlės (lot. cerebellum) rūpinasi jūsų sėdėjimu, kvėpavimu, kraujo cirkuliacija, maisto virškinimu ir kitais procesais, o hipofizė (lot. hypophysis) ir pogumburis (lot. hypothalamus) reguliuoja hormonus, kūno temperatūrą ir kt.

Nors viena papildoma taurelė gali gerokai apsunkinti kai kuriuos kasdienius įgūdžius, tokius kaip judėjimas ar sklandus šnekėjimas, atsakingas ir saikingas alkoholio vartojimas smegenims žalos nedaro.

„Alkoholis negali „žudyti“ smegenų ląstelių, – aiškina Karalienės Elizabethos ligoninės Birmingame konsultantas neurologas Nickas Daviesas. – Jis gali tik laikinai apriboti smegenų ląstelių normalų funkcionavimą.“

2012 metais Vašingtono universitete atliktas tyrimas parodė, kad net tiesiogiai į smegenis suleidus alkoholio jis ląstelių nesunaikino. Jis tik trukdė smegenims siųsti signalus taip, kaip jos įpratusios. Todėl gėrimas paveikia tokias funkcijas, kaip šneka, koordinacija ar sprendimų priėmimas.

Vis dėlto ilgalaikis, chroniškas alkoholio vartojimas padidina neurologinės žalos riziką ir gali pakenkti atminčiai. Tai iš dalies lemia svarbių medžiagų stygius alkoholyje, ypač vitamino B1 trūkumas (jo yra grūdinėse kultūrose, pupelėse, riešutuose ir mėsoje), kuris itin svarbus nervinei sistemai.

Be to, ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu gali sustabdyti naujų smegenų ląstelių gaminimąsi. Sveikų žmonių smegenyse naujos ląstelės nuolat gaminasi hipokampe – smegenų dalyje, kuri yra siejama su atsiminimais, mokymusi ir emocijomis. Šis procesas, vadinamas neurogeneze, vyksta iki senatvės.

JAV su pelėmis atliktas tyrimas parodė, kad padidinus alkoholio kiekį kraujyje nervinių ląstelių gamyba hipokampe sumažėjo beveik 40 proc. Mokslininkai mano, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas gali pakenkti gebėjimui mokytis.

Vidutinės vyro smegenys yra maždaug 10 proc. didesnės nei moters – iš esmės dėl to, kad vyrai yra aukštesni ir stambesni nei moterys. Tačiau smegenų dydis neatspindi protingumo: Alberto Einsteino smegenys svėrė apie 1,2 kilogramo – kone 200 gramų mažiau nei vidutinės vyrų smegenys tuo metu.

Šiuo metu suaugusiojo smegenys sveria apie 1,5 kg. Palyginimui, vidutinės banginio smegenys sveria apie 8 kg.

„Viskas yra proporcinga, – aiškina Karališkosios Hampšyro grafystės ligoninės Vinčesteryje konsultantas neurologas Wojtekas Rakowicz. – Jei kažkieno galva yra didesnė, smegenys bus didesnės, tačiau smegenų ląstelių nebus daugiau – jos pačios bus didesnės. Tai neatspindi žmogaus proto. Moterų smegenys yra mažesnės nei vyrų, bet tai neatspindi sugebėjimų.“

Anot Didžiosios Britanijos tyrėjų, protingumą lemia tai, kaip veikia sinapsės – jungtys tarp dviejų neuronų, pritaikytos signalams perduoti.

Be to, kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad atminties gerinimas gali padidinti kai kurias smegenų dalis. Ištyrus Londono taksi vairuotojų smegenis (jie turi mintinai žinoti visas didmiesčio gatves) nustatyta, kad jų hipokampas yra didesnis nei eilinių žmonių.

Hipokampas yra smegenų dalis, siejama su atmintimi ir navigaciniais gebėjimais. Londono universitetinio koledžo tyrėjai mano, kad šie įrodymai gali turėti didelės įtakos gydant žmones, sergančius smegenų ligomis ar, pavyzdžiui, Parkinsono liga.

Anatomiškai vyrų ir moterų smegenys visiškai nesiskiria. Tiesa, pernai Pensilvanijos universitete beveik tūkstančio jaunų vyrų ir moterų smegenis nuskenavę tyrėjai pastebėjo jungčių skirtumų.

Moterų smegenys turėjo geresnius susijungimus tarp kairio ir dešinio pusrutulio – tai gali paaiškinti, kodėl moterys dažnai geriau atlieka intuityvias užduotis.

Tuo tarpu vyrų smegenyse užfiksuotas didesnis aktyvumas atskirose dalyse, ypač smegenėlėse, kurios yra atsakingos už judesius. Be to, vyrų smegenyse patikimesni ryšiai tarp priekinės ir galinės dalies, o tai jiems padeda greičiau apdoroti informaciją ir staigiai priimti sprendimus (pvz., vairuojant automobilį ar įvykus nelaimei).

Galvosūkiai ir panašūs „smegenų treniravimo“ žaidimai žmogaus nepadaro protingesniu. Tai atskleidė dar 2010 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 8,6 tūkst. žmonių nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Jų buvo paprašyta bent tris kartus per savaitę po mažiausiai 10 minučių žaisti internetinius žaidimus, skirtus pagerinti atmintį, loginį mąstymą ir kitus gebėjimus.

Jų rezultatai buvo palyginti su daugiau nei 2,7 tūkst. žmonių, kurie šį laiką skyrė paprasčiausiam naršymui internete, rezultatais.

Anot tyrėjų, po 6 savaičių smegenis „mankštinusių“ žmonių grupė nepademonstravo geresnių rezultatų atliekant testus, kuriais tikrinta atmintis ir mokymasis. O kai kuriais atžvilgiais „naršytojai“ juos net aplenkė.

Tiesa, sudėtingų galvosūkių (pvz., kryžiažodžių) sprendimas gali padėti atitolinti Alzheimerio ligą. Neseniai JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad kortomis, šaškėmis žaidžiančių, kryžiažodžius ir panašius uždavinius sprendžiančių žmonių smegenyse dalys, siejamos su Alzheimeriu, yra labiau išvystytos.

Ankstesni tyrimai taip pat leidžia manyti, kad palaikant smegenų aktyvumą galima padidinti „kongityvinį rezervą“, t.y. smegenys gali ilgiau atsilaikyti prieš ligas. Tačiau tai negali visiškai apsaugoti nuo ligos vystymosi.

Galvos trinktelėjimas (pavyzdžiui, į sieną ar baldą) smegenų ląstelių nesunaikins ir žalos nepadarys. „Smegenys yra atsparios, jas saugo kaukolė. Visa tai „sukonstruota“ tam, kad jos pakeltų įprastus, kasdien galinčius įvykti smūgius“, – aiškina W.Rakowicz.

Žalos smegenims gali padaryti tik itin stiprus smūgis – tarkime, toks, po kurio žmogus praranda sąmonę. Net jei kaukolė lieka nepažeista. Kokią įtaką tai turės priklauso nuo to, kuriai smegenų sričiai smūgis pakenkė.

Pavyzdžiui, smegenų kamieną sudaro daug gyvybiškai svarbių ląstelių, kurios yra atsakingos už tokias funkcijas, kaip kvėpavimas, kraujagyslių, širdies veikla. Taigi net nedidelis šios dalies pažeidimas gali turėti katastrofiškų padarinių.

„Vis dėlto smegenys yra neįtikėtinai plastiškos ir sugeba prisitaikyti, kompensuodamos ląstelių pažeidimus“, – sako Rajas Kapooras, Londono Nacionalinės neurologijos ir neurochirurgijos ligoninės neurologas. Kitaip sakant, jei kažkuri smegenų dalis yra pažeista, jos gali perkelti šias funkcijas į kitą sritį.

Besilaukiančios moterys neretai užmiršta dalykus, kurių iki tol neužmiršdavo. Tačiau nėra jokių įrodymų apie smegenų struktūros pokyčius nėštumo metu. Mokslininkai suprastėjusią atmintį yra linkę sieti su hormonų pokyčiais.

„Nėštumo metu smegenis „marinuoja“ 15–40 kartų daugiau progesterono ir estrogeno“, – sakė Kalifornijos universiteto San Franciske moterų daktarė Louanna Brizendine. Iki vaiko gimimo šie hormonai daro įtaką daugeliui smegenų ląstelių, taip pat ir toms, kurios yra atsakingos už atmintį.

2010 metais Bradfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad hipokampo veikla nėštumo metu gali suprastėti dėl hormonų, tokių kaip kortizolis, kuris gaminasi patiriant stresą.

Dešiniarankių veiksmus lemia kairysis smegenų pusrutulis, kairiarankių – dešinysis. Kadangi kairysis smegenų pusrutulis yra atsakingas už kalbą, informacijos apdorojimą, matematinius skaičiavimus ir panašias užduotis, dešiniarankiai geriau atlieka logines ir analitines užduotis. Tuo tarpu dešinysis pusrutulis apdoroja vaizdus ir garsus, todėl kairiarankiai yra kūrybingesni, artistiškesni.

Toks įsitikinimas tebėra gajus, bet, anot mokslininkų, neturi jokio pagrindo. Pernai Jutos universitete ištyrus daugiau nei tūkstančio žmonių smegenis neatrasta jokių įrodymų, kad kokių nors žmonių vienas smegenų pusrutulis būtų aktyvesnis už kitą. Mokslininkų teigimu, abu smegenų pusrutuliai naudojami taip pat aktyviai: jie dirba kartu, nuolat bendraudami tarpusavyje ir vienas kitą papildydami.

Visgi tiesa yra tai, kad dešinysis pusrutulis valdo kairę kūno dalį, o kairysis – dešinę. Taigi dešinės smegenų pusės trauma gali sukelti kairės kūno dalies neįgalumą ir atvirkščiai.

Net jei atsistosite aukštyn kojom, kraujas į smegenis nesutekės. „Smegenys valdo kraujo tekėjimą ir spaudimą visame kūne. Taigi jos negali būti tiesiog užtvindytos krauju“, – sako neurologas Rolandas Ettis.

Kraujo tekėjimą į galvą ir smegenis gali paskatinti stresas – ir tai yra naudinga. Pietų Kalifornijos universiteto tyrėjai nustatė, kad sveikiems žmonėms supykus ar patiriant stresą, jų kaklo arterijos išsiplečia ir į galvą prateka daugiau kraujo. Tai leidžia smegenims greičiau dirbti esant įtemptai situacijai, pavyzdžiui, nutikus nelaimei.

Tiesa, aukštą kraujo spaudimą turinčių žmonių kaklo arterijų plotis nepakito, taigi jie patirdami stresą „greitesniu galvojimu“ pasigirti, matyt, negali.

1993 metais tyrėjai iš Kalifornijos universiteto paskelbė, kad paklausius Mozarto muzikos dalies jaunuolių mąstymas pagerėjo. Tiesa, apibendrinus viso tyrimo rezultatus jokių ryškių pokyčių nepastebėta. O 2010 metais apibendrinus daugiau nei 40-ies tokio pobūdžio tyrimų rezultatus neatrasta jokių įrodymų, kad klasikinė muzika gali pagerinti smegenų veiklą.

„Jei mėgstate klasikinę muziką, nieko nenutiks, jei leisite jos klausytis ir savo vaikui, – sako R.Kapooras. – Bet tai neturės įtakos jo protui.“

Visgi teiginiai apie smegenims naudingą ir žalingą maistą pagrindo turi. Remiantis 2013 metais Adelaidės universitete atliktu tyrimu, vaikų, kurie iki šešių mėnesių amžiaus buvo maitinami krūtimi, o iki dvejų metų maitinosi sveiku maistu (ankštiniai augalai, sūris, vaisiai ir daržovės), intelekto koeficientas sulaukus 8 metų buvo dviem punktais didesnis už vidutinį. O tų, kurie kimšo sausainius, šokoladą, saldainius, gazuotus gėrimus ir traškučius, IQ buvo iki dviejų punktų mažesnis.

Sulaukus 70-ies smegenų signalai sulėtėja ir mąstymas tampa lėtesnis nei iki tol. Tačiau tai nereiškia, kad priešaky – nuokalnė: dešimtmečius kaupta patirtis ir išmintis niekur nedingsta, tad kai kuriems šis amžius yra ypač reikšmingas.

„Tai gali būti ypatingų protinių sugebėjimų metas, – sako Londono imperatoriškojo koledžo profesorius Paulas Matthewsas. – Nors smegenys dirba nebe taip greit, tai yra labai naudinga priimant gerai apsvarstytus sprendimus. Lėtesnis mąstymas gali reikšti teisingesnius sprendimus, kuriems mažiau įtakos turėjo emocijos ar trumpalaikis įspūdis. Tai – viena iš priežasčių, kodėl Aukščiausiojo teismo teisėjai yra garbaus amžiaus.“

Tiesa, senatvėje suprastėja atmintis – pavyzdžiui, užsimiršta retai naudojami vardai. Mokslininkai tikina, kad tai yra sveiko senėjimo požymis.