Duobė nuotraukose atrodė per daug neįtikėtinai, kad būtų tikra. Vis dėlto ten nukeliavę mokslininkai įsitikino, kad ji išties egzistuoja. Ir, nors buvo atskleista daugiau informacijos apie šį paslaptingą darinį, jo atsiradimo priežastis vis dar lieka ne iki galo aiški.
Kai kurie mano, kad kraterį paliko kupolo pavidalo reljefo forma – pingas - susiformuojantis įšalo metu. Pingas yra savotiškas kupolo pavidalo kalniukas, kurį suformuoja įšalo metu į žemės paviršių kylantis vanduo. Ten jis susiduria su žema temperatūra ir sušąla. Kai pakilus temperatūrai ledas ištirpsta, toje vietoje gali likti duobė.
Pasak kitos versijos, šylant žemei, po žeme susidaręs ledas tirpsta ir išleidžia dujas, kurios ten buvo įkliuvę tūkstančius metų. Taip į viršų pakilusios dujos gali išsprogti ir palikti didžiulę skylę žemės paviršiuje.
„Kol kas mes galime tvirtai pasakyti tik tiek, kad dėl vidinių procesų buvo išstumtas paviršiaus įšalas,“- kalbėjo Andrėjus Plekhanovas, vyresnysis tyrėjas dirbantis Valstybiniame arktinių tyrimų moksliniame institute. Paprasčiau tariant, kažkokiu būdu po žeme susidarė slėgis, kuris privertė viršutinį žemės sluoksnį suskilti ir išsibarstyti aplink susidariusią duobę.
Mokslininkė Anna Kurchatova pasakojo, kad po žeme šylant dujoms, smėliui ir druskai sukeliamas efektas, kuris primena „šampano butelio kamščio iššovimą“.
A.Plekhanovas ir kiti mokslininkai mano, kad krateris atsivėrė, kai regione dėl klimato atšilimo kito temperatūros, tačiau reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad viskas būtų išsiaiškinta iki galo.
Buvo išmatuota, kad kraterio skersmuo yra apie 30m, o jo gylis yra apie 91 m. Duobės dugne matomas apledėjęs ežeras.
Mokslininkų komanda pasakoja, kad ant duobės kraštų esant ledas nuolat tirpsta dėl saulės spindulių ir nuteka žemyn į duobės dugną. Gali būti, kad galiausiai visa duobė prisipildys vandens.
Mokslininkai atmeta galimybę, kad duobę išrausė nukritęs meteoritas, nes nėra jokių ugninio sprogimo pėdsakų. O ir gamtinių dujų telkinys yra per toli, kad būtų galima svarstyti, kad šis darinys atsirado dėl išgaunant dujas įvykusios nelaimės.
Rusijos mokslininkai dabar peržiūrinėja palydovų užfiksuotą medžiagą, norėdami išsiaiškinti, kada šis krateris apskritai atsirado. Jie patys mano, kad tai nutiko per paskutinius vienerius ar dvejus metus.
A.Plekhanovas tikina, kad tai - natūralus fenomenas, nors ir atrodo nepaprastai keistas: “Niekuomet nesu matęs ko nors panašaus, nors Jamalo pusiasalyje lankiausi daugybę kartų“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
