Anksčiau manyta, kad prieš žmonių įsigalėjimą pasaulyje per metus išnykdavo maždaug viena iš milijono gyvūnų ar augalų rūšis. Taip skelbta 1995-ųjų tyrime, kurį atliko Duke universiteto (JAV) mokslininkų komanda, o jam vadovavo biologas Stuartas Pimmas.
Dabar to paties universiteto mokslininkai ir S.Pimmas paskelbė naują ataskaitą, kurioje patikslinama, kad prieš atsirandant žmonėms rūšių nykimas buvo bemaž 10 kartų lėtesnis (0,1 rūšies iš milijono per metus).
Maža to, šiandien šis skaičius yra 1000–10000 kartų didesnis – per metus išnyksta nuo šimto iki tūkstančio rūšių iš milijono, skelbia Independent.co.uk.
Remiantis archeologiniais duomenimis, taip sparčiai rūšys nykdavo tik įvykus ypač dramatiškiems ir neįprastiems reiškiniams. Pavyzdžiui, kai į Žemę rėžėsi milžiniškas asteroidas ar išsiveržė supervulkanas.
„Mes esame ant šeštojo gyvybės išnykimo ribos, – įspėja S.Pimmas. – Ar mes to išvengsime, ar ne, priklausys nuo mūsų veiksmų.“
Tyrimo bendraautorius Clintonas Jenkinsas iš Brazilijos Ekologinių tyrimų instituto pastebi, kad gyvūnijos ir augmenijos įvairovė nyksta dėl įvairių faktorių, bet svarbiausia yra tai, kad žmonės okupuoja kitų rūšių gyvenamas teritorijas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad natūraliai išsivysčiusias rūšis „nukonkuruoja“ žmonių išvesta augmenija, nemažai įtakos rūšių nykimui turi klimato atšilimas, o masinė žvejyba tuština vandenynus.
Kanados Dalhousie universiteto jūrų biologas Borisas Wormas pateikė pavyzdį: ilgapelekis pilkasis ryklys buvo vienas dažniausiai sutinkamų plėšrūnų vandenynuose, tačiau žmonės juos aktyviai medžiojo, tad dabar jie sutinkami vis rečiau. „Jei nesiimsime jokių veiksmų, baigsis taip, kaip dinozaurams“, – teigė B.Wormas.
Tiesa, S.Pimmas ir C.Jenkinsas pažymi, kad vilties dar yra: svarbiausia – laiku identifikuoti pavojuje atsidūrusias rūšis ir imtis veiksmų. Viena tokių sėkmės istorijų – auksaspalvės liūtbeždžionės išsaugojimas.
Prieš kelis dešimtmečius manyta, kad šie smulkūs primatai išnyko, nes neteko gyvenamųjų teritorijų, tačiau jų buvo atrasta atokiose Brazilijos vietovėse. Šie gyvūnai kurį laiką buvo saugomi nelaisvėje, kol biologai pasirūpino jiems įsikurti parankių miškų išsaugojimu, o dabar jie sėkmingai dauginasi.
Taigi tyrimo autoriai pažymi, kad svarbu daugiau dėmesio skirti augmenijos ir gyvūnijos teritorijų apsaugai bei imtis veiksmų dėl klimato atšilimo.
Per pastaruosius 500 mln. metų pasaulyje buvo įvykę penki masiniai gyvybės išnykimai. Kiekvienu atveju išnykdavo didelė dalis planetos gyvūnų ir augalų rūšių.
Bene geriausiai žinomas – dinozaurus išnaikinęs milžiniškas asteroidas. Tačiau tai nebuvo pats didžiausias tokio pobūdžio įvykis.
Prieš maždaug 252 mln. metų įvykęs Permo-triaso masinis rūšių išnykimas buvo viena didžiausių biosferos katastrofų Žemės istorijoje. Jos metu išmirė apie 96 procentus jūrinių rūšių ir apie 70 procentų stuburinių.
Kiti masiniai rūšių išnykimai dažniausiai buvo susiję su klimato pasikeitimais.
Parengė Gediminas Gasiulis
