Danija – pasaulio ekologijos sostinė
Kodėl ir taip brangios technologijos kuriamos vienoje brangiausių pasaulio šalių? Atsakymas paprastas – Danijos ekologiniai įstatymai verčia tos šalies gamintojus naudoti naujausias technologijas, tad ir gamybą vystyti vietoje labiau apsimoka.
Dvi viešbučio, kuriame mane apgyvendino, sienos padengtos saulės baterijomis, jo restorane – tik ekologiškas maistas, gyventojams nuomojami elektriniai dviračiai, o pastatas beveik neišskiria anglies dvideginio. Negana to, gyventojams, kurie nurodo, kad tą dieną kambario tvarkyti nereikia, viešbutis išmoka 35 litus – juk tvarkymas eikvoja energiją.
Šiuo metu 30 proc. šalies elektros energijos pagamina vėjo jėgainės, 2030 m. vėjas gamins 50 proc. Danijos elektros. Danai nebe šiaip stato vėjo jėgaines: jie siekia sukurti integruotą energijos tiekimo sistemą, kad nebereikėtų saugoti perteklinės energijos, kurią naudotų vėjui nepučiant. Jie sako, kad vėjas visada kur nors pučia, tereikia teisingai suderinti šaltinius.
Sakote, kad vėjo energija labai brangi, tik turtuoliai ją ir gali sau leisti? Taip, prieš dešimt metų ji buvo 200 proc. brangesnė už dujas, tačiau dabar – tik 30 proc. Patricko Thomaso teigimu, po 5 metų šios energijos kaina susilygins su pigiausia neatsinaujinančių šaltinių energija (šalia sėdėjusius rusų žurnalistus šis teiginys privertė neramiai subruzdėti).
Taigi kodėl visų šalių kompanijos būtent Danijoje įsirengė savo vėjo jėgainių bandymų poligonus, lyg ir aišku. Tačiau vis tiek įdomu, kas tas 8 MW galios „Vestas“ gigantas ir kuo čia dėta anksčiau tik heroino ir aspirino gamyba garsėjusi kompanija „Bayer“?
Beveik stebuklingos putos
Prie žodžio chemija žodis ekologija lyg ir sunkiai dera. Tačiau būtent „Bayer“ chemijos laboratorijos sukūrė keliskart ekologiškesnę ir pigesnę medžiagą tokio dydžio elektrinės sparnams. Kaip tai įmanoma?
Ligi šiol geriausios vėjo jėgainių mentės buvo gaminamos iš balzos medienos, epoksidinės dervos ir, kartais, sutvirtinamos anglies ar stiklo pluoštu. Viena bėda – balzos medis auga tik Pietų ir Centrinėje Amerikoje, o kirsti medžius tikrai neekologiška. Antra, šis stulbinančiai lengvas ir tvirtas medis vis tik bijo drėgmės, tad reikia daug energijos, kad jį gerai išdžiovintum ir izoliuotum.
Epoksidinė derva nėra pigi, mentės iš epoksido gamyba trunka 66 val., nes jis labai ilgai kietėja. O didžiausia bėda, kad tokia medžio ir epoksidinės dervos konstrukcija ilgainiui susitraukia. 80 metrų ilgio mentė traukdamasi gali ilgainiui patrumpėti penkiais metrais, konstrukcijoje naudojamas anglies pluoštas nekinta ir tuomet sparnas „susiraukšlėja“.
„Nauja mūsų poliuretano putų sutvirtintų poliuretano stiklo plaušais technologija leidžia tokią mentę pagaminti dvigubai greičiau, taigi ir kur kas pigiau. Ši konstrukcija pigesnė ir gali būti eksploatuojama iki 40 proc. ilgiau negu epoksido. Tad, nors kol kas gamintojai taiko vis kitokias gamybos technologijas, mūsų medžiaga jau parengta ir išbandyta“, – kalbėjo didžiausio pasaulyje poliuretano gamintojo atstovas Patrickas Thomasas.
„Poliesteris beveik nesusitraukia, todėl jį galima derinti su anglies pluoštu nerizikuojant, kad mentė „susiraukšlės“. Tai ir leidžia pagaminti 80 metrų ilgio mentes, o po 2 metų parodysime jums dar didesnes.“
Tiesa, pačiupinėjęs tokio kompozitinio sparno detalę, negalėjau patikėti, kad kažkas jį vadina „lengvu“. Tačiau kiti būtų dar sunkesni.
Visai kiti sparnai
Apie neįtikėtinas poliuretano savybes, kurios leidžia iš jo gaminti ir sienas, ir čiužinius, futbolo kamuolius, parašysiu netrukus. Tuomet ir reportažą iš „Bayer“ mokslinių tyrimų laboratorijos parodysiu. O dabar, jei jau kalbame apie sparnus, prisiminkime, kad „Bayer“ laboratorija sukūrė ir medžiagą, iš kurios pagaminta saulės energijos varomo lėktuvo „Solar impulse“ kabina.
„Praėjusiais metais „Solar impulse One“ apskrido JAV. Tai buvo laboratorija, kurioje bandė technologijas ir medžiagas. Dabar paleistas „Solar Impulse Two“ turės apskristi pasaulį nenaudodamas jokios kitos energijos, tik saulės.
Nutarėme nebūti projekto finansuotojais, neperkame reklamos, o kuriame reikalingas medžiagas. Šis lėktuvas patogesnis, jo kabina erdvesnė, tačiau, taupant energiją, jame neįrengta jokia klimato palaikymo sistema. Lėktuvas skris gana aukštai, kad nuolat būtų apšviečiamas saulės spindulių, o ten šalta.
Todėl reikėjo kuo geresnės šilumos izoliacijos pilotams, kuri būtų dar ir labai lengva bei plona. Todėl sukūrėme kompozitinį poliuretaną su anglies pluoštu, iš kurio kabina ir buvo pagaminta. Dėl jos lėktuvas, kurio sparnai tokio pat dydžio, kaip komercinio „Boeing“, tesveria 3,5 tonos.
Konkrečiai šiam lėktuvui panaudotų technologijų masinei gamybai nesiūlome, tačiau analogišką izoliuojančią medžiagą jau pradėjome siūlyti šaldytuvų maisto pramonei gamintojams. Naudojant ją šaldytuvai vartoja iki 60 proc. mažiau energijos.
Taigi viena lėktuvo kabina virsta visa ekologine revoliucija. Tai labai svarbus išradimas ir statybos pramonei, kuri privalo atitikti naujas Danijos taisykles dėl namų izoliacijos. Turėdami tokią tvirtą izoliuojančią medžiagą, galime kalbėti apie namų statymą vien iš šilumos izoliacijos“, – pasidalino savo mintimis apie „Solar Impuls“ projekto reikšmę P.Thomasas.
